Tikslai gražūs, bet verslo bendruomenei, jau dabar akis bado velniai detalėse: kaip rašo pranešime LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija, naujoji valstybinė VšĮ „taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą ir visus inovacinės veiklos etapus – nuo idėjos plėtojimo iki produktų pateikimo rinkai“.
Agentūra bus kuriama konsoliduojant viešosios valstybinės įstaigos „Versli Lietuva“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros ir Lietuvos verslo paramos agentūrą veiklas. Įdomu, kad šios įstaigos naikinamos nebus, o tik dalis jų funkcijų perduotas naujai kuriamai įstaigai.
Tarp tų veiklų, kurios iš senųjų valstybinių VšĮ keliauja į naują valstybinę VšĮ – ir tradicinio verslo plėtra bei eksporto skatinimas. Valstybinė VšĮ vadinsis „Inovacijų agentūra“, bet pagrindinės agentūros veiklos kryptys bus:
- mokslu grįsto inovatyvaus verslo plėtra;
- ne mokslu grįsto inovatyvaus verslo plėtra;
- neinovatyvaus verslo plėtra („tradicinės“ pramonės įmonės).
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, vienijantys tiek naujųjų technologijų sektoriaus įmones, tiek pramonės milžinus, tiek ir tradicinius verslus, visiškai pritaria buvusio Ūkio ministro p. Dainiaus Kreivio Vyriausybės posėdyje išsakytoms pastaboms, kad verslo plėtra ir eksporto skatinimas po šios reformos gali likti valdžios ir institucijų prioritetų paraštėse.
Verslumo vystymo ir eksporto skatinimo reikšmės niveliavimą parodo ir šių svarbių verslui funkcijų numetimą į įstaigos skyrių, kai anksčiau tai buvo vienos pagrindinių „Verslios Lietuvos“ ir kitų įstaigų uždaviniai.
Panagrinėjus naujosios valstybinės VšĮ, kurios įsikūrimui jau numatyti 5 mln. € iš „Naujos kartos Lietuva“ plano, koncepciją ir rodiklius (KPI), kuriais bus matuojamas sėkmingas ar nelabai agentūros darbas, drąsiai galima prognozuoti, kad tradicinių verslų, pramonės plėtra ir eksporto skatinimas agentūrai bus kaip penkta koja šuniui: planuojama matuoti daug žinių reikalaujančių paslaugų eksporto sėkmę, skaičiuojama vidutinės ir aukštos technologijos produktų eksporto dalis nuo visų produktų eksporto, o apie tradicinius verslus, pramonę ir jų eksportą – „baronkos“ skylė.
Verslumo vystymo ir eksporto skatinimo reikšmės niveliavimą parodo ir šių svarbių verslui funkcijų numetimą į įstaigos skyrių, kai anksčiau tai buvo vienos pagrindinių „Verslios Lietuvos“ ir kitų įstaigų uždaviniai.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su kitais Lietuvoje veikiančiais regioniniais rūmais, turi, ko gero, didžiausią prekybos, pramonės ir amatų rūmų kontaktų tinklą pasaulyje, tarptautiniai verslo renginiai rūmuose vyksta kone kasdien, verslo misijos, radus ES fondų finansavimą, įmonėms beveik nieko nekainuoja, o verslo pasiūlymai kasdien atkeliauja ir iš Taivano, ir iš Izraelio.
Pagal šiuo metu galiojantį LR Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą, Rūmai atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) skatina prekybos, pramonės, statybos, transporto, ryšių, amatų ir kitų verslo bei ūkio šakų plėtrą;
2) tiria bei plėtoja naujas verslo sritis, skatindami kurti regione papildomas darbo vietas;
3) skatina užsienio prekybą;
7) teikia konsultacines, informacines bei kitas paslaugas.
Ir tas funkcijas Rūmai vykdo be jokių valstybės piniginių injekcijų, o atsiliepimai apie paslaugas nebūna blogesni, o dažnu atveju ir geresni, nei apie valstybines įstaigas.
Mokslo institucijas ir verslus vienijantys Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai mato rizikas, kad tradicinio verslo plėtra ir eksporto skatinimas, įkūrus valstybinę VšĮ liks prioritetų paraštėse, todėl siūlo sujungti verslo organizacijų ir valdžios pastangas, patirtis bei praktiką, ir, apibrėžiant naujos agentūros funkcijas, svarstant ir priimant jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, aiškiai įvardinti verslo plėtros ir eksporto skatinimo prioritetus, išmatuojamus rodiklius, kurie skatintų agentūrą vystyti šias veiklas.
Arba Inovacijų agentūrai visgi reiktų atsisakyti jai svetimų funkcijų dėl tradicinio, pramonės verslo eksporto ir plėtros skatinimo.
