Tuo metu Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako pritariantis taikos sutarčiai ir teigia, kad Anykščių rajone esantys kiti kvarcinio smėlio ištekliai leidžia tikėtis, kad šiltnamių griauti nereikės. Jo teigimu, jau parengtos Žemės gelmių įstatymo pataisos, kurios turėtų užkirsti kelią panašioms problemoms ateityje.
Sutartis kelia nuostabą
„Aš iš tikrųjų esu nustebęs, nes tuo sprendimu (taikos sutartimi – BNS) mes patvirtiname ir kitų tokių panašių nelegalių statybų tikrai svarbiose vietose teisėtumą. Aš pamatęs šitą naujieną šiandien nustebau ir rytoj planuoju susitikti su ministru (aplinkos ministru K.Navicku – BNS) ir galbūt reikės nuvažiuoti į vietą ir pakalbėti su Statybų inspekcija, pažiūrėti tą eigą kaip viskas vyko ir kodėl buvo priimtas toks nepamatuotas sprendimas, kuris mane stebina“, – BNS sakė K.Mažeika.
Anot jo, kadangi šiltnamių statybos projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga (ES), gali kilti problemų dėl lėšų įsisavinimo, jei vis dėlto būtų nuspręsta, kad šiltnamius reikia griauti.
„Jeigu dabar žmogus projektą įgyvendina ir atsiranda poreikis kasti kvarcinį smėlį, nes Lietuvoje jo yra tik vienas tas karjeras, klausimas, kaip reaguos Nacionalinė mokėjimo agentūra, jeigu mes paprašome nugriauti tą šiltnamį, tarkim, kitais metais.
Projektas yra ilgalaikis, jis turi rodyti pajamas, puoselėti tą turtą, jį apdrausti ir kitaip išlaikyti, o mes su juo susitariame ir jis pats įsipareigoja per metus nugriauti. Tai nėra visiškai jokios logikos šitoje situacijoje, aš neįsivaizduoju, kaip taip galima. Man nesuprantama, kaip galima priimti tokį sprendimą, kur yra ne tik pačio žmogaus pinigai, bet ir ES finansavimas“, – kalbėjo K.Mažeika.
Ministras žada pataisas
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas BNS teigė pritariantis pasirašytai taikos sutarčiai ir sako, kad situacija susidarė dėl nesuderintų teisės aktų.
„Tokią situaciją turime dėl pačių teisės aktų netobulumo. Aš pats pritariu taikos sutarčiai, aš asmeniškai ją palaikau. Aš manau, kad šitoje situacijoje įkaitai yra ir tie žmonės, kurie statė šiltnamius, nes faktas yra tas, kad jie statėsi savo nuosavybėje, o kad ant kvarco telkinio, tai čia teisės aktų nesuderinamumo padarinys“, – BNS sakė K.Navickas.
Anot jo, poreikis išgauti šiltnamių vietoje esantį kvarcinį smėlį neatsiras greitai, todėl statinių griauti artimiausiu metu dar nereikės.
„Reikia nepamiršti, kad tas poreikis neatsiras taip lengvai. Aplinkui dar yra telkinių, paimti žemę valstybės poreikiais yra labai aiškiai apibrėžti argumentai ir yra kompensaciniai mechanizmai, tai kadangi smėlio gavybos apimtys yra ribojamos, aplinkui tų telkinių užtenka dar ilgam laikui ir dėl to manome, kad taikos susitarimas yra geriausias sprendimas šitoje situacijoje.
(...) Šiuo atveju socialiai jautresnis sprendimas yra taikos sutartis, nes tikimės, kad dar to realaus poreikio griauti nebus bent jau tą laikotarpį, kol galios europinės paramos sutartis“, – kalbėjo aplinkos ministras.
Jo teigimu, Aplinkos ministerija jau yra parengusi Žemės gelmių įstatymo pataisas, kurios turėtų užkirsti kelią panašioms problemoms ateityje.
„Siūlome, kad būtų galimybė telkinį išbraukti iš telkinių registro, taip pat, kad išduodant statybos leidimą būtų galimybė koordinuoti veiksmus su Geologijos tarnyba. Naujas įstatymas yra parengtas, pateiktas Vyriausybei svarstyti, jis šitas problemas turėtų spręsti ilgalaikėje perspektyvoje“, – tikino K.Navickas.
Projektą planuoja baigti pavasarį
Šiltnamius Vikonių kaime, Anykščių rajone statantis ūkininkas Audrius Juška BNS teigė taip pat nemanantis, jog statinius greitai reikėtų griauti.
„Aš nematau problemos dėl kvarcinio smėlio gavybos, nes aplink Anykščius yra iš viso 7 telkiniai, kuriuos galima labai lengvai eksploatuoti. (Sklypas, ant kurio yra šiltnamiai – BNS) yra vienas iš 7 telkinių ir jis turbūt yra pats mažiausias ir mažiausiai rentabilus, esantis prie rajoninio kelio, ten turbūt neįmanoma būtų atidaryti karjero, neleistų įstatymas“, – BNS sakė A.Juška.
Po 80 metų pasikeis technologijos ir to kvarcinio smėlio visai gal nereikės. Jis apskritai yra kenksmingas, sukelia vėžį, – A.Juška.
Jo teigimu, Geologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu naudojamų kvarco karjerų dar turėtų užtekti 80-čiai metų.
„Po 80 metų pasikeis technologijos ir to kvarcinio smėlio visai gal nereikės. Jis apskritai yra kenksmingas, sukelia vėžį“, – kalbėjo ūkininkas.
Jo teigimu, šiuo metu visi šiltnamiai jau yra pastatyti, jie įrengiami, o visus darbus numatoma baigti iki pavasario.
Įstatymas numato, kad nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje. A.Juška teigė, kad pradėjus šiltnamių statybas, buvo kreiptasi į visas institucijas, Statybų inspekcija statybas palaimino.
Šiltnamiai statomi su ES parama
Šiltnamiai statomi, gavus Anykščių rajono savivaldybės leidimus. Statybos inspekcijai pernai birželio pabaigoje statybas buvo laikinai sustabdžiusi – rajono apylinkės teismas inspekcijos prašymu laikinai sustabdė statybos leidimą.
Tačiau pernai rugpjūčio pradžioje tas pats Anykščių rajono apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį tarp A.Juškos, Anykščių valdžios ir Statybų inspekcijos. Teismo nutartyje buvo nurodyta, kad statytojas įsipareigojo, atsiradus poreikiui naudoti žemės gelmių išteklius, per metus pašalinti nuo sklypo visus statinius ir bet kokias kliūtis, galinčias trukdyti išteklių gavybai.
Taikos sutartyje taip pat buvo pateikta nuoroda ir į Seime tuo metu svarstytą Žemės gelmių įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlyta įteisinti šiltnamių statybas naudingųjų iškasenų telkiniuose. Pernai rugsėjo pabaigoje Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nutarė grąžinti taisyti nevienareikšmiškai vertinamas Žemės gelmių įstatymo pataisas, kurios įteisintų statybas ant valstybei priklausančių gamtos išteklių klodų.
9,335 mln. eurų vertės projektas, pastatant 6 hektarų ploto stiklinių šiltnamių bei modernizuojant 2 hektarus veikiančių šiltnamių, įgyvendinamas europinėmis, A.Juškos bei Šiaulių banko skolintomis lėšomis. Projektui buvo skirta daugiau kaip 6,5 mln. eurų ES paramos.
A.Juška priklauso 2011-ųjų pabaigoje įsteigtam žemės ūkio kooperatyvui „Agrolit“ – jį steigiant, susijungė 5 didžiausi šalies šiltnamių daržovių augintojai: „Kietaviškių gausa“, „Kauno šiltadaržiai“ ir „Kėdainių gėlės“ bei ūkininkai A.Juška ir Algimantas Žemaitis.
Kvarcinis smėlis Lietuvoje yra unikali iškasena, kurią galima rasti tik Anykščių apylinkėse, jis naudojamas krištolo, stiklo gamybai. Jo gavyba Lietuvoje yra limituota, negalima išgauti daugiau 40 tūkst. tonų per metus.
