1913 metais įsteigta Vokietijos mažmenininkė „Aldi“ 2013 metais atšventė savo 100-ąjį jubiliejų. „Aldi“ grupę sudaro du prekybos tinklai: „Aldi Nord“ ir „Aldi SÜD“.
„Iš nedidelės parduotuvės Esene mes transformavomės į sėkmingą „ALDI North Group“, atstovaujamą devyniose Europos šalyse ir turinčią daugiau nei 70 regioninių įmonių“, – taip save pristato prekybos tinklas, Europoje turintis maždaug 60 tūkst. darbuotojų.
Iš viso „Aldi“ išsiplėtusi į 19 šalių pasauyje ir jai priklauso daugiau nei 11 tūkst. parduotuvių. Artimiausios šio tinklo parduotuvės yra Lenkijoje, kur dirba beveik 3 tūkst. žmonių.
Tačiau netrukus „Aldi“ turėtų pradėti plėstis ir Lietuvoje, pirmadienį, remdamasis šaltiniais, pranešė vz.lt. Nors iš pradžių „Aldi“ greičiausiai turėjo minčių žengti į Lietuvos rinką įsigyjant jau čia veikiantį prekybos tinklą. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis 15min atskleidė, kad prieš kelis mėnesius su juo susisiekę „Aldi“ atstovai domėjosi dėl „Norfos“ pirkimo. D.Dundulis tvirtino, kad kol kas tokios galimybės nesvarsto.
Tad, ko tikėtis Lietuvos pirkėjams iš naujojo prekybos tinklo?
Kokios kainos vyrauja?
„Aldi“ save pozicionuoja kaip pirmaujantį žemų kainų lyderį, tad 15min nusprendė apžvelgti kelių produktų kainas „Aldi“ bei Lietuvos prekybos tinkluose. Susipažinsime su „Aldi“ internetinės prekybos Didžiojoje Britanijoje kainomis.
Tiesa, lyginti kainas sudėtinga, mat internetu parduodamos daržovės dažnai būna fasuotos. Taip pat šioje šalyje „Aldi“ prekiauja ir vietos ūkininkų produkcija.
Visgi kelių produktų kainų palyginimas atskleidė, kad tiek Lietuvoje veikiančiuose prekybos tinkluose, tiek „Aldi“ kainos gana panašios.
Pavyzdžiui, „Aldi“ prekybos tinkle Didžiojoje Britanijoje už pieno litrą galima sumokėti nuo 50 iki 80 euro centų. Lietuvos prekybos centruose litras pieno kainuoja nuo 35 centų iki kiek daugiau nei euro.
Bulvių kaina Didžiojoje Britanijoje siekia nuo 10 iki 98 centų. Lietuvos prekybininkai parduoda bulves, kurių kaina siekia nuo 19 centų iki 3,29 Eur.
Duona „Aldi“ prekybos tinkle Jungtinėje Karalystėje kainuoja nuo 42 iki 91 euro cento – panaši kaina ir Lietuvoje.
Sviestas ir margarinas kainuoja nuo 80 centų iki 2,77 Eur. Lietuvos prekybos tinkluose galima rasti sviesto, kainuojančio ir 47 centus arba 4,79 Eur.
Kiaušiniai „Aldi“ kainuoja nuo 1,26 iki 2,07 Eur. Lietuvoje kainos taip pat varijuoja nuo 79 centų iki 3,89 Eur.
„Aldi“ parduotuvėse kavos galima rasti nuo 80 euro centų iki 3,58, o mūsų prekybininkai gali pasiūlyti nuo 1,45 iki 9,99 Eur.
„Aldi“ – koks tai prekybos tinklas?
Kainas prekybos tinkluose fiksuojančio ir lyginančio portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas pasakojo, kad „Aldi“ yra vienas iš žemų kainų prekių tinklų pradininkų. „Lidl“ atsirado gerokai vėliau ir ėjo jau pramintu „Aldi“ keliu.
„Aldi“ pasižymi tuo, kad beveik nėra žymių prekės ženklų produktų. Atvirkščiai, daug kam žinomi produktai yra kopijuojami ir parduodami pigesni jų variantai.
„Net užrašai ir pakuotės artimos žymiems prekių ženklams. Tą patį dabar daro ir „Lidl“, – 15min pasakojo ekspertas.
A.Vizickas pastebi, kad nors „Aldi“ kainų konkurencinėje kovoje laimi prieš „Lidl“, tačiau šioje srityje iš esmės mušamasi petys į petį. Be to, jis pastebi panašumų ir komunikacijoje, ir parduotuvių formatuose.
„Dažniausiai abu prekybos tinklai komunikuoja, kad pas juos yra maža kaina, bet produktai kokybiški. Ir epizodiškai atakuojami kiti prekybos tinklai. Lietuvoje dar to nelabai matome, bet Vokietijoje ir Britanijoje ši praktika yra labai išpopuliarėjusi“, – tikino pašnekovas.
A.Vizickas įsitikinęs, jog lietuviai turėtų sulaukti labai panašaus į „Lidl“ prekybos tinklą, prie kurio jau nereikės iš naujo pratintis.
„Galbūt matysime skirtingų spalvų ir dizaino produktus. Kai kurie iš jų galėtų būti šiek tiek skanesni. Kai kurie gal ir prastesni. Bet tai būtų ataka į dabartinius prekybos tinklus, kurie susikoncentravę hypermarket ar supermarket nišoje. Dėl jų, matyt, „Aldi“ ir mato savo potencialą“, – svarstė jis.
O ar nebus taip, kad „Aldi“, kaip ir „Lidl“, prisitaikys prie Lietuvos kainų? A.Vizickas mano, kad tai labai tikėtina.
„Jeigu palygintume „Lidl“ kainas Lietuvoje ir Vokietijoje, Lenkijoje ar toje pačioje Didžiojoje Britanijoje, jos pas mus yra didesnės. Turbūt „Aldi“ atėjimas paskatins artinti kainodarą prie tų rinkų, kur yra didesnė konkurencija“, – įsitikinęs jis.
„Aldi“ buvo vienas pirmųjų tinklų, kurie pradėjo siūlyti įvairias prekes ribotą laiką, pavyzdžiui, pagal sezoną. Vienas tokių bandymų buvo, kai šis prekybos tinklas šalia maisto prekių išrikiavo ir kompiuterius.
„Aldi“ sugeba sezonui paruošti tokį kiekį prekių, kokį sėkmingai galėtų išparduoti, o kitos parduotuvės net ir per ilgą laiką labai sunkiai visas jas parduoda. Užėję dabar į tokią nedidelę parduotuvėlę, kaip „Aldi“, turbūt galėtumėte nusipirkti viską, ko reikia sodui“, – 15min pasakojo ekspertas.
Gera žinia Lietuvai
O banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas antrino, kad „Aldi“ yra panašiausias į „Lidl“, iš dalies ir į „Norfą“.
„Tai yra žemų kainų prekybos tinklas, akcentuojantis savo konkurencinį pranašumą per nedidelį asortimento pasirinkimą ir mažas kainas“, – teigė ekonomistas.
Ž.Maurico nuomone, didėjanti konkurencinė kova tarp prekybininkų vartotojams tik į naudą – gali kristi kainos arba augti prekių pasirinkimas. Tačiau jam kelia klausimų keli aspektai.
„Klausimas, ir labai didelis, ar užteks visiems vietos po saule po gerų rezultatų praeitais metais, nes maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta kilo smarkiai. Matyt, kad ta konkurencinė kova gali labai paaštrėti“, – įsitikinęs jis.
Taip pat Ž.Mauricas atkreipė dėmesį, kad rinkos žaidėjai adaptuojasi prie esamos situacijos, kaip nutiko ir „Lidl“.
„Lietuviai mėgsta didesnį asortimentą, negaili plačiau atverti piniginės. Atitinkamai adaptuojasi ir kiti žaidėjai. Žiūrint į Jungtinės Karalystės rinką, ten labai žemų kainų segmentas yra išsiplėtęs, trečdalį parduotuvės ploto užima pusgaminiai, ko Lietuvoje nei vienoje parduotuvėje nėra. Lietuvoje būti tuo, kuo skelbiamasi, yra sudėtingiau“, – kalbėjo jis.
Ž.Maurico teigimu, žinia apie „Aldi“ ketinimus žengti į Lietuvos rinką rodo, jog kompanija tiki mūsų šalies ateitimi.
„Dar prieš 10 metų kalbėjome apie nykstančią Lietuvą. O patys stebėdavomės, kaip čia atrodo tam tikri žaidėjai. Dabar matome atvirkštinę situaciją. Tokios įmonės tiki Lietuvos ateitimi ir rinkos augimu. Tai iš dalies rodo, kad mūsų reguliacinė aplinka tinka tokių investicijų atėjimui“, – įsitikinęs ekonomistas.
Kodėl „Aldi“ prekės pigios?
Pirmiausia, kaip ir minėjo A.Vizickas, „Aldi“ vengia žinomų prekių ženklų. 90 proc. viso asortimento yra pigesnės kopijos. O tie prekės ženklai, kurie patenka į lentynas, dažniausiai būna nukainoti.
Mažesnis pasirinkimas, mažesnės ir parduotuvės. Maisto naujienų portalo „Taste of home“ teigimu, „Aldi“ siūlo tik 900 pagrindinių prekių. Kadangi jie neturi vietos prekės ženklų, nereikia tokių didelių sandėlių ir prekybos vietų. Dėl šios priežasties, lyginant su kitais prekybininkais, patalpų nuoma jiems atsieina mažiau.
„Aldi“ darbuotojams mažiau laiko trunka pripildyti lentynas ir jas prižiūrėti. Kiti prekybininkai turi žiūrėti, kad viskas atrodytų nepriekaištingai, tačiau daug šio prekybininko produktų yra dėžutėse, o dėl to darbuotojams lengviau prižiūrėti sales.
Be to, šis prekybos tinklas nesistengia leisti daug pinigų dekoracijoms ar įmantriam pakavimui. Taip pat nepamatysite jų reklamos gausos televizijoje ar spaudoje.
Nurodoma, kad vienu metu salėje, lyginant su kitais prekybininkais, būna mažiau darbuotojų. Taip pat „Aldi“, taupydamas lėšas, dirba trumpiau nei kiti.
Didžiosios Britanijos patirtis
Ar tikrai Lietuvos prekybininkams nėra ko bijoti? 2019 metais „The Guardian“ publikuotame tekste rašoma, kad po 3 dešimtmečių akivaizdu, kad visi klydo dėl „Aldi“ įtakos rinkai.
Kai „Aldi“ pradėjo veiklą Didžiojoje Britanijoje, kaip ir Lietuvoje, ten dominavo dideli prekybos tinklai su didelėmis parduotuvėmis ir didžiuliu pasirinkimu. Tačiau ateinantis mažylis net nesivargino įsigyti reklamos, skelbiančios apie parduotuvių atidarymą.
Dėl pastebimo snobizmo žemų kainų parduotuvių atžvilgiu dauguma britų manė, kad „Aldi“ nepavyks įsitvirtinti rinkoje. Vietiniai prekybos tinklai taip pat iš aukšto žiūrėjo į naują konkurentą. „Sainsbury's“ atkreipė dėmesį į tai, kad „Aldi“ prekybos salėse būdavo labai mažai aptarnaujančio personalo, kuris esą buvo labai svarbus britams. O „Tesco“ vadovas buvo įsitikinęs, kad jų klientai skiriasi, todėl visiems vietos po saule bus užtektinai.
Tiesa, straipsnyje pastebima, kad pirmuosius 20 metų tai buvo tiesa –per šį laiką didelės įtakos šis vokiečių mažmenininkas nepadarė ir didelės rinkos dalies neužėmė.
Tačiau, kol „Tesco“ ir „Sainsbury’s“ miegojo ant laurų ir buvo įsitikinę, kad dauguma žmonių nė kojos nekeltų į tokias parduotuves kaip „Aldi“, Vokietijos mažmenininkas pradėjo jiems maišyti kortas. Tyrimų kompanijos „Kantar Worldpanel“ duomenimis, 2019 metais du trečdaliai šeimos ūkių lankėsi „Aldi“ arba „Lidl“ bent kartą per 12 savaičių. Šiuo metu tai yra vienas iš pagrindinių tinklų šioje šalyje.
„Aldi“ ir „Lidl“ privertė imtis drastiškų pokyčių. Prekybos tinklas „Morrisons“ skelbė apie parduotuvių uždarymus, o „Sainsbury’s“ ir „Asda“ ketino susijungti. „Tesco“ teko sumažinti produktų pasirinkimą ir įsigyti kitą mažų prekių tinklą „Booker“.
Pramiegojo rinkos pokytį
„Aldi“ ir „Lidl“ vis daugiau rinkos dalies užimdavo iki praėjusių metų kovo. Pernai jie lenktynes pradėjo pralaiminėti, nes nespėjo prisitaikyti prie elektroninės prekybos realijų. Skaičiuojama, kad, lyginant su praėjusiais metais, Didžiojoje Britanijoje internetinė maisto prekių prekyba padvigubėjo, o „Tesco“ augo pirmą kartą nuo 2016-ųjų.
Tyrimų bendrovės „Kantar“ pardavimų vadovas Fraseris McKevittas šių metų kovo pradžioje „The Guardian“ sakė, kad beveik ketvirtadalis namų ūkių maisto produktus pastarąjį mėnesį pirko internetu.
Skelbiama, kad „Lidl“ Didžiojoje Britanijoje, kaip beje ir Lietuvoje, per pandemiją nepasiūlė internetinės prekybos. O „Aldi“ prisitaikė ir pradėjo siūlyti galimybę prekes, užsakytas intenetu, atsiimti vietoje. Taip pat pasiūlė galimybę jas per partnerius pristatyti į namus.
Teigiama, kad „Aldi“ ir „Lidl“ vasarį pirmą kartą per dešimtmetį Didžiojoje Britanijoje sumažino savo rinkos dalį.
