Ministrų kabinetas trečiadienį apsisprendė, kad nuo vasario 5 dienos, šeštadienio, galimybių paso nebereikės viešosiose vietose, naudojantis paslaugomis.
Tiesa, prekybininkams lieka reikalavimas riboti pirkėjų srautus. Nuo šeštadienio prekyba parduotuvėse, turgavietėse ir kitur turės būti vykdoma užtikrinant 15 kv. metrų bendrą plotą vienam lankytojui arba vienu metu turės būti aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.
15min paklausė prekybininkų ir viešojo maitinimo sektoriaus verslų, kaip jie vertina pokyčius.
Prekybos tinklai: ribojimų įgyvendinimas atsiėjo šimtus tūkstančių
Nors galimybių paso nuo šeštadienio ir nebeliks, visiškai atsisakyta ribojimų nebus. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, komentuodama situaciją 15min, pastebėjo, jog su srautų reguliavimu susijęs ribojimas nėra naujiena, nes ir dabar tai daroma daugelyje tinklo parduotuvių.
„Kita vertus, bet kokie reguliavimai verslui nėra į naudą. Nepaisant to, kad atsisakyta galimybių paso, vis tiek reikės skirti tam tikrų resursų ir srautų reguliavimui. Pandemiją turime seniai, išmokome gyventi su ja. Mūsų pirkėjai yra atsakingi – praktiškai visi dėvi kaukes teisingai, laikosi atstumų, nemaža dalis apsiperka savitarnos kasose, taigi, galbūt reikėtų jau pradėti galvoti, kaip gyventi atsisakant reguliavimų ir neapsunkinant paties verslo“, – svarstė V.Budrienė.
Jos teigimu, galimybių paso patikrai nuo rugsėjo mėnesio tinklas išleido daugiau nei 300 tūkst. eurų.
Tuo metu „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė komentavo, jog 79 „Maximos“ parduotuvėse galiojęs galimybių pasas taip pat pareikalavo papildomų investicijų. Skaičiuojama, kad šio prekybos tinklo pirkėjų srautų valdymo ir apsaugos stiprinimo sąnaudos pernai pasiekė beveik 860 tūkst. eurų, iš jų – daugiau nei 400 tūkst. eurų nuo rugsėjo iki gruodžio.
„Ruošdamiesi galimybių pasų patikrai su partneriais sukūrėme ir specialią programėlę, kad patikra vyktų greičiau ir pirkėjai pajustų kuo mažiau nepatogumų. Patikrai skirti įrenginiai atsiėjo apie 160 tūkst. eurų“, – vardijo E.Dapkienė.
Srautai kai kur mažėjo ketvirtadaliu
Anot „Maximos“ atstovės, tose parduotuvėse, kuriose buvo tikrintas galimybių pasas, ribojimas iš karto atsiliepė pirkėjų srautams – jie iš pradžių buvo sumažėję trečdaliu. Krito ir apyvarta, nors pirkėjų krepšelis nežymiai išaugo. Šių metų sausį, dalyje „Maximos“ parduotuvių, kuriose galiojo galimybių pasas, pirkėjų srautai buvo 2,5 proc. mažesni, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Praradimus vardijo ir „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis. Jo teigimu, didesnėse parduotuvėse, kuriose reikėjo galimybių paso, pirkėjų srautai buvo sumažėję ketvirtadaliu. Mažesnėse parduotuvėse lankytojų padaugėjo, bet tai praradimų neatsvėrė, tad tinklas patenkintas galimybių paso atsisakymu.
„Mes patenkinti, nes yra ir techninės išlaidos, kurios siekia 100 tūkst. eurų per mėnesį, išlaidos dėl patikros, technika, žmonės, kurie tuo užsiima. Kai kuriose parduotuvėse teko samdyti įmones, kurios atliko patikros funkcijas“, – vardijo jis.
„Žmonės, kurie tikrino galimybių pasą, galės baigti savo nenaudingą veiklą ir užsiimti naudinga veikla“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, techninės galimybių paso patikros išlaidos siekė 100 tūkst. eurų per mėnesį.
Prekybininkai sutartinai vardijo, kad prie reikalavimo riboti srautus jie yra įpratę.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė komentavo, jog per visą pandemijos laikotarpį tinklas sukaupė daug patirties reguliuojant pirkėjų srautus.
„Politinių sprendimų ir apyvartos pokyčių nekomentuojame, tačiau jau nuo pandemijos pradžios pastebime tendenciją, kad pirkėjų įpročiai yra pasikeitę – jie pradėjo labiau planuoti savo pirkinius, todėl dažniau įsigyja didesnį kiekį produktų, tai jiems leidžia parduotuvėse lankytis rečiau“, – sakė L.Skersytė.
Žmonės, kurie tikrino galimybių pasą, galės baigti savo nenaudingą veiklą ir užsiimti naudinga veikla.
Tuo metu „Rimi“ tinklo komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė vylėsi, kad taip bus atstatytos vienodos konkurencijos sąlygos tarp įvairius parduotuvių formatus turinčių tinklų, sudaryta galimybė susigrąžinti pirkėjus į parduotuves, taip pat – sumažės psichologinė įtampa, kurią patiria klientai ir darbuotojai.
Prekybos centro „Europa“ generalinė direktorė Eglė Juškienė teigė, kad palaiko pandemijos valdymui būtinas priemones, kurios leidžia prekybos centrui ir jame įsikūrusiems nuomininkams tęsti veiklą.
„Lankytojų srautų kontrolę esame taikę jau ir anksčiau – ant parduotuvių įėjimų buvo klijuojami lipdukai su įrašytu galimu lankytojų skaičiumi, taip pat prekybos centre yra įdiegta srautų skaičiavimo sistema, kuri leidžia matyti lankytojų srautą, imtis jo reguliavimo. Taigi, esame šiai priemonei visiškai pasiruošę”, – užtikrino E.Juškienė.
Mažieji prekybininkai: galimybių pasas turėjo būti panaikintas seniau
Palankiai Vyriausybės sprendimą įvertino ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.
„Manau, kad galimybių pasas turėjo būti panaikintas seniau, nes jau praktiškai išsikvėpė, neturėjo jokios reikšmės. Žmonės – ir su galimybių pasu, ir be jo – maišosi, infekcija plinta, tačiau tam tikri reikalavimai privalo išlikti, mes tikrai tam neprieštaraujame“, – sakė Z.Sorokienė.
Jos teigimu, verslas prie reikalavimo užtikrinti 15 kv. metrų plotą vienam pirkėjui prisitaikys.
Smulkiųjų verslininkų atstovė skaičiavo, kad apyvartos galimybių pasas apyvartas sumažino 20-30 proc.
„Galimybių pasas supriešino žmones, jie neturėjo galimybių eiti į tam tikras prekybos vietas“, – nurodė pašnekovė.
Barų atstovai: prie galimybių paso pripratome
Tuo metu barų atstovai teigė, kad nors galimybių paso tikrinimas ir reiškė tam tikrus nepatogumus, prie jo buvo įpratę.
Tie, kurie buvo, pavadinkime, buduliai šiek tiek – jų nebeliko.
Tiesa, „Local Pub“ vadovas Vidmantas Čičelis sutiko, kad ši priemonė tapo ne visai reikalinga, be to, jos atsisakymas reiškia, kad nereikės tikrinti, „gaudyti“ žmonių, žiūrėti, ar netyčia nepraėjo lankytojas, neturintis galimybių paso.
„Visi pripratome ir didelės problemos tai nesudaro. Kad ta priemonė jau ne visai reikalinga, tas matyti, nes (...) nesiskiepijusių žmonių kaip ir nebėra. Tai gal bus šiek tiek lengviau dirbti“, – svarstė jis.
Visgi jis pripažino, kad išlieka baimių dėl ribojimų – jei jų atsiras, tokiu atveju galimybių pasą geriau palikti.
Tuo metu lankytojų srautų ši priemonė, anot jo, nepaveikė.
„Bet publika pasikeitė. Tie, kurie buvo, pavadinkime, buduliai šiek tiek – jų nebeliko. Tas buvo labai gerai”, – teigiamą galimybių paso aspektą įvardijo V.Čičelis.
„BIX“ ir „Artistai“ savininkas Audrius Žydelis komentavo, kad galimybių paso sustabdymas nėra „nei džiugi, nei nedžiugi“ naujiena, tačiau sutiko, kad priemonė savo darbą jau atliko.
Komentuodamas jo poveikį lankytojų srautams, jis antrino V.Čičeliui, teigdamas, kad jis buvo nežymus.
„Pačioje pradžioje buvo kritimas, bet nežymus – gal 10-15 proc. Sunku vertinti, ar tai galimybių pasas padarė, ar bendrai buvo tokia situacija. Nes dalis žmonių gal tiesiog nevaikščiojo, nekeliavo, užsieniečių nebuvo. Labai sunku vertinti, ar čia buvo galimybių paso įtaka. Šiuo metu srautai sumažėję yra tikrai ne galimybių paso problema. Manau, kad labai daug serga ir darbuotojų, ir klientų, tai natūralu, kad srautas yra sumažėjęs“, – kalbėjo jis.
Baro sostinėje „Matérialiste“ vadovas Matas Puodžiūnas taip pat sutiko, kad lankytojų srautus pastaruoju metu veikia didelis koronaviruso atvejų skaičius, tad vos tik panaikinus galimybių pasą jie neatsistatys.
Apskritai galimybių paso sustabdymą jis vertino kaip „vienareikšmiškai džiugų sprendimą.“
„Galvos skausmo sumažėjo. Ir toliau taikysime tas apsaugos priemones, kurios yra viduje – atstumai, rankų dezinfekcija ir kitos numatytos taisyklės, o dėl galimybių paso – džiaugiamės, kad pagaliau grįžtame į normalias darbo vėžes”, – nurodė jis.
M.Puodžiūnas vardijo, kad galimybių paso tikrinimas reiškė papildomus kaštus bei pastangas, pavyzdžiui, užsieniečiams klientams aiškinant, koks imuniteto pasas tinka, o jei jo neturi – kokius testus reikia atlikti.