Chemijos inžinieriai uždirba mažiausiai pusantro tūkstančio eurų, metalurgai – 1,6 tūkst. eurų. Retas inžinerijos pramonės specialistais gauna mažiau nei tūkstantį. Tačiau tik 20 proc. inžinerines specialybes baigusių asmenų sugeba įsidarbinti pagal specialybę. Specialistai aiškina, kad dažnai studentų žinios neatitinka rinkos poreikių.
Inžinerinei pramonei aktualių profesijų atstovai patenka tarp geriausiai apmokamų darbuotojų Lietuvoje. Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA) bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA atliktas tyrimas atskleidė, kad vidutinės pramonės inžinierių pajamos 2017 m. siekė 1 148 Eur per mėnesį ir buvo 46 proc. didesnės nei šalies vidutinis atlyginimas.
Lyginant skirtingas inžinerijos sritis, didžiausiomis mėnesio pajamomis išsiskyrė chemijos, elektronikos, gamybos, technologijų ir gamybos inžinieriai. Šie profesijų pogrupiai pateko tarp 10 proc. geriausiai apmokamų profesijų Lietuvoje. Tiesa, elektros inžinerijos, chemijos ir kitų fizinių mokslų technikai uždirbo gerokai mažiau – šių profesijų atstovų gaunamos pajamos nesiekė šalies vidurkio.
Nepaisant santykinai didelių inžinerijos specialistų atlyginimų, ženklų apie reikšmingą šios profesijos atstovų paklausos ir pasiūlos atotrūkį šalyje iki 2017 m. kovo mėn. nepastebėta. Pramonės inžinierių gaunamos pajamos pastaraisiais metais augo tokiu pat tempu kaip ir visos darbo rinkos pajamos.
2014–2017 m. laikotarpiu inžinierių pajamos didėjo 8,2 proc. per metus, o visų samdomų darbuotojų – 8,4 proc. Tai reiškia, kad inžinerijos specialistų pajamų augimas nagrinėjamu laikotarpiu sietinas su bendru šalies ekonomikos vystymusi.
Robotai darbo neatims
Gamybos automatizavimas nekelia grėsmės inžinerijos srities darbo vietoms.
Kalbant apie ketvirtąją pramonės revoliuciją ir jos paskatintus pokyčius darbo rinkoje, baiminamasi, kad mums įprastų specialybių tiesiog nebeliks. Šie pokyčiai greičiausiai ir labiausiai palies verslo aptarnavimo ir administracinio pobūdžio sričių specialistus, kurių funkcijas pakeis skaitmeninimo sprendimai, o inžinieriams ir kitiems aukštąsias technologijas išmanantiems specialistams ketvirtoji pramonės revoliucija atvers naujas galimybes.
Tai, kad gamybos automatizavimas nekelia grėsmės inžinerijos srities darbo vietoms, paantrino ir tyrimo metu vykdytos apklausos dalyviai. Net priešingai – dauguma įmonių prognozavo, kad kartu su technologine pažanga reikalingų darbuotojų skaičius didės.
Pašnekovai prognozavo, kad pasikartojančias funkcijas perėmus mašinoms vis aktualesni taps aukštą kvalifikaciją turintys bei sudėtingesnes funkcijas atlikti gebantys inžinerijos specialistai.
Net 85 proc. respondentų teigė, kad diegiant automatizavimo ir skaitmeninimo sprendimus jų įmonėje inžinierių poreikis išliks toks pat arba augs. Tiesa, techninio personalo atžvilgiu respondentų prognozės pasirodė kiek mažiau pozityvios: 68 proc. įmonių nurodė, kad techninius darbus atliekančių darbuotojų liks tiek pat arba daugės. Dar penktadalis teigė, kad gamybos procesų automatizavimas lems techninių darbuotojų skaičiaus mažėjimą.
Tai, kad diegiant aukštąsias technologijas reikės vis daugiau inžinierių, patvirtino ir interviu su pažangiausių šalies įmonių atstovais gautos įžvalgos. Pašnekovai prognozavo, kad pasikartojančias funkcijas perėmus mašinoms vis aktualesni taps aukštą kvalifikaciją turintys bei sudėtingesnes funkcijas atlikti gebantys inžinerijos specialistai.
Visgi įmonių atstovai pripažino, kad nors bendras inžinerijos specialistų skaičius įmonėje augs, ne visi darbuotojai bus šių pokyčių laimėtojai. Tuos, kurie nesugebės ar nenorės kelti savo kvalifikacijos ir taip prisitaikyti prie vykstančių technologinių pokyčių, ilgainiui pakeis kiti – plačiau mąstantys ir gebantys taikyti tiek tradicines, tiek naująsias technologijas.
Specialistų rengimas – neefektyvus
„Norint padidinti moksleivių galimybes sėkmingai pasirinkti studijas ir planuoti karjerą, profesinis orientavimas ir informavimas turėtų būti vykdomas jau pradinėse klasėse. Visgi dėl finansavimo stygiaus profesinio orientavimo sistema Lietuvoje faktiškai neveikia. Tad neretai nutinka taip, kad jaunuoliai priimdami sprendimus verčiau kliaunasi visuomenėje formuojamais įvaizdžiais ar madomis, o ne savo gabumų bei skirtingų profesijų perspektyvumo vertinimu“, – sako Gintautas Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.
Dėl finansavimo stygiaus profesinio orientavimo sistema Lietuvoje beveik neveikia. Tad neretai nutinka taip, kad jaunuoliai priimdami sprendimus verčiau kliaunasi visuomenėje formuojamais įvaizdžiais ar madomis, o ne savo gabumų bei skirtingų profesijų perspektyvumo vertinimu, – sako Gintautas Jakštas
G.Jakšto teigimu, mažai informuotų sprendimų pasekmės atsiskleidžia pradėjus studijuoti – susiduriama su gebėjimų ar motyvacijos stygiumi. „Šias problemas spręsti galėtų kokybiškai veikianti profesinio orientavimo sistema, kuri supažindintų moksleivius su skirtingų specialybių – įskaitant pramonės inžineriją – atveriamomis karjeros galimybėmis.“
Tyrimas atskleidžia, kad viena pagrindinių inžinerijos studijų nutraukimo priežasčių galėtų būti siejama su prastu akademiniu įstojusiųjų pasirengimu. 2018 m. mažiau nei pusė (41 proc.) įstojusiųjų į pirmos pakopos pramonės inžinerijos studijas matematikos valstybinį brandos egzaminą buvo išlaikę bent pagrindiniu lygiu. Fizikos egzaminą bent pagrindiniu lygiu buvo išlaikę kiek daugiau nei ketvirtadalis įstojusiųjų. Tai rodo, kad siekiant spręsti dažno studijų nutraukimo problemą yra svarbu stiprinti tiksliųjų mokslų ugdymą vidurinėse mokyklose.
Anot ataskaitos rengėjų, šiuo atveju padėtų akademinės paramos studentams priemonės, išlyginančios bendrojo lavinimo spragas ir taip suteikiančios galimybę su žemesniais konkursiniais balais į aukštąsias mokyklas įstojusiems asmenims sėkmingai studijuoti ir siekti geresnių akademinių pasiekimų. Tai padėtų ne tik užkirsti kelią ankstyvam studijų nutraukimui, bet ir pagerintų absolventų žinių lygį.
„Šiuo metu pramonės inžinierių rengimas šalies aukštosiose mokyklose nėra efektyvus. Daugiau nei trečdalis pramonės inžinerijos studentų studijas nutraukia, 81 proc. studijas baigusių ir įsidarbinusių dirba kitą, nei pramonės inžinerijos, darbą. Todėl siekiant, kad darbo rinka pasipildytų 15 pramonės inžinerijos specialistų, į aukštąsias mokyklas ir toliau reikia priimti apie 100 studentų. Žvelgiant iš valstybinės perspektyvos, šios investicijos atrodo nepasvertos“, – sako G.Jakštas.
Anot tyrimo rengėjų, verta atkreipti dėmesį, kad daliai aukštąjį išsilavinimą kolegijose pasirinkusiųjų, atsižvelgiant į jų vėliau pasirenkamą profesinį kelią, būtų užtekę profesinės mokyklos išsilavinimo. Inžinerijos studijas kolegijose baigusieji dažniausiai įsidarbindavo elektromechanikais, elektrikais, transporto priemonių bei elektroninės įrangos mechanikais ir taisytojais, metalo apdirbimo staklių derintojais ir operatoriais – visus šiuos specialistus per trumpesnį laiko tarpą rengia profesinės mokyklos.
Pramonės stiprinimas – regionų klestėjimo sąlyga
Neefektyvus specialistų rengimas tampa itin aktualus, kai kalbama apie užsienio investicijų į gamybos sritį pritraukimą. Anot „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino, reikia ruoštis galimam kvalifikuotų specialistų stygiui.
„Po poros metų pilnu pajėgumu pradės veikti pramonės milžinių – „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“ gamyklos, atrieksiančios nemažą dalį darbo rinkos. Jeigu iki to laiko nepasirūpinsime specialistų rengimo efektyvumu, bus kur kas sunkiau sulaukti naujų tokio masto investicijų, kurios, savo ruožtu, galėtų stipriai prisidėti prie regionų klestėjimo“, – mano „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.
Kalbant apie regionų potencialo stiprinimą, ataskaitos rengėjai nurodo, kad didesnis dėmesys 10-ties gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos (STEAM) atviros prieigos centrų regionuose įsteigimui padėtų užtikrinti, kad visos šalies moksleiviai turėtų geresnes galimybes siekti tiksliųjų profesijų.
