SEB banko prezidento patarėjas pažymi, kad paslaugų centrai yra labai judri ir mobili verslo forma, kuri, pasikeitus aplinkybėms, gali labai greitai migruoti į kitas valstybes ir sugrįžti vėl.
„Matyt, vidutinio darbo užmokesčio augimas ir galimybės rasti tinkamų darbuotojų rinkoje yra tie veiksniai, kurie gali keisti mūsų konkurencines galimybes. Siūlyčiau to nedramatizuoti, nes, visų pirma, tai yra Lietuvos judėjimas į priekį – atlyginimai auga, reikia tik džiaugtis. O jei vieni ar kiti centrai nuspręs dėl to pasitraukti, nemanau, kad darbuotojams, kurių rinkoje trūksta, bus sunku susirasti neprastesnę darbo vietą.
Taigi, nereikėjo taip sutirštintai reaguoti į paslaugų centrų atėjimą ir sakyti, kad Lietuvoje įvyko aštuntas pasaulio stebuklas. Lygiai taip pat, jiems mažinant savo veiklos apimtį, nereikia daryti pernelyg juodų apibendrinimų“, – tikina ekonomistas.
Investicinė aplinka nesikeičia
Pašnekovo manymu, Lietuvos investicinė situacija nė kiek nesikeičia, o to ženklas – į Lietuvą pastaruoju metu atėjusios gausios gamybinės investicijos: „Kadangi gamybinės investicijos yra daug sėslesnės, nes investuojama į pastatus, įrengimus, technologijas, jų atveju tokių staigių judėjimų nebus. Todėl, manau, kad Lietuva investuotojų akyse atrodo gerai ir, tikiuosi, po visų mokesčių reformų atrodys dar geriau.“
G.Nausėda pažymi, kad „Barclays“ gali būti ne vieninteliai, galvojantys apie darbo jėgos sumažinimą ar perkėlimą, tačiau esmines problemas signalizuotų sėslesnio verslo judėjimas.
„Paslaugų centrų sektoriuje galimi ir kiti judėjimai, kažkas dar gali galvoti apie darbo jėgos susimažinimą ar perkėlimą. Bet tai yra natūralus šio sektoriaus požymis – jis labai mažai investuoja, todėl nesusisieja su vieta. Antra vertus, šis sektorius yra orientuotas į kaštus, todėl yra labai mobilus.
Kuomet pradeda judėti ne toks mobilus verslas, jau galima sakyti, kad atsirado kažkokios fundamentalios priežastys, ir žiūrėti, ar nėra suprastėjęs šalies investicinis patrauklumas, verslo sąlygos“, – kalba G.Nausėda.
Planuoja sukurti kelis tūkstančius darbo vietų
Premjeras Saulius Skvernelis LRT.lt sako, kad nors „Barclays“ apsisprendimas nėra gera žinia, tačiau informacinių technologijų specialistų poreikis Lietuvoje yra didelis ir tik didės dėl kitų į Lietuvą žengiančių paslaugų centrų planų.
„Vyriausybė aktyviai skatina užsienio investuotojus rinktis Lietuvą, matome puikius pasiektus rezultatus, investuotojų susidomėjimas ir aktyvumas auga. Nuolat susitinku su stambiais užsienio investuotojais, rašau asmeninius kvietimus investuoti Lietuvoje. Augančiame paslaugų centrų sektoriuje jau dirba daugiau nei 15 tūkst. žmonių. Į Lietuvą žengia tokios bendrovės kaip „Booking.com“.
Savo darbuotojų skaičių mažinanti „Barclays“ jau paskelbė, kad šis sprendimas nėra susijęs su Lietuvos investicine aplinka. Žinoma, bendrovės apsisprendimas nėra gera žinia, tačiau informacinių technologijų specialistų poreikis Lietuvoje yra labai didelis ir, neabejoju, šie aukštos kvalifikacijos specialistai netruks susirasti darbų kitose mūsų šalyje veikiančiose įmonėse“, – LRT.lt teigia ministras pirmininkas S.Skvernelis.
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, nuo 2009 metų, kada šalyje įsikūrė „Barclays“, įsisteigė dar apie 50 centrų. Šalyje netrukus įsikursiantys investuotojai – „Booking.com“, „Centric“, NKT, „Telia“ – papildomai sukurs virš 3 tūkst. darbo vietų.
Pasak „Investuok Lietuvoje“, 2017 metų pabaigoje šalyje buvo 71 paslaugų centras, o pernai pranešta apie 16 tokių centrų naujų ar plėtros projektų – dėl to darbo vietų skaičius augs dar 2,6 tūkst. Šiuo metu Vilniuje taip pat veikia veikia „Western Union“, „Danske Bank“, „Nasdaq“ technologijų centrai, „Swedbank“ nefinansinių paslaugų centras, taip pat veikia kitų užsienio įmonių IT ir paslaugų centrai.
Nerimą kelia riboti darbo jėgos ištekliai
Pasirodžius žiniai apie tai, kad „Barclays“ planuoja darbo vietų mažinimą Lietuvoje, socialiniuose tinkluose užvirė diskusija, kad galbūt Lietuva turėtų save pozicionuoti ne kaip paslaugų centrų, o kaip aukštųjų technologijų gamybos šalį. Tačiau G.Nausėda įsitikinęs, kad turėtume „gaudyti visas vandenyje gyvenančias žuvis“.
„Bet kurie investuotojai, kurie čia ateina, yra gerai ištyrinėję situaciją ir žino, kur eina. Jie žino, kad čia ras kvalifikuotų darbuotojų, tačiau dabar lygiai taip pat žino, kad jie nebebus tokie pat pigūs, kaip prieš 10–15 metų. Tačiau gamybinių investicijų antplūdis į mūsų pramonės parkus, laisvąsias ekonomines zonas yra ženklas, kad čia matoma potencialo.
Labiau bijau ne atlyginimų augimo – dabartinėmis aplinkybėmis tai yra visiškai natūralus procesas – aš bijau mūsų darbo rinkos išsausėjimo, kuomet investicijos neateis ne dėl per aukštų atlyginimų, o dėl to, kad be radikalių rinkos priemonių nepavyks susirasti pakankamai tinkamo personalo“, – kalba G.Nausėda.
