Skaitytojo klausimas. Ar darbdavys gali reikalauti grįžti į darbovietę karantino metu?

Ar darbdavys turi teisę grąžinti darbuotoją, dirbantį iš namų karantino metu, į darbovietę, jeigu darbas nereikalauja ten būti fiziškai (t.y. 100 proc. darbas kompiuteriu), o darbas atliekamas taip pat, kaip ir dirbant iš darbovietės?
Kaukės iliustracija
Kaukės i / Arno Strumilos / 15min nuotr.
Asmeninio arch. nuotr./Vaidas Šalaševičius
Asmeninio arch. nuotr./Vaidas Šalaševičius

Atsako teisininkas Vaidas Šalaševičius:

Pagal 2020-03-14 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 204, 3.2. punktą „Dėl viešojo ir privataus sektoriaus veiklos“, yra numatyta, kad:

3.2.1. Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas (darbus) atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų (darbų) atlikimą. Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 222, 2020-03-16, paskelbta TAR 2020-03-16, i. k. 2020-05482

Taigi, jeigu klausimo autorius/-ė dirba valstybiniame sektoriuje (Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse), darbas privalo būti organizuojamas nuotoliniu būdu ir grąžinimas į darbo vietą galimas tik nesant galimybių atlikti darbuotojo funkcijų nuotoliniu būdu. Privačiam sektoriui „rekomenduojama“ elgtis taip pat, tačiau rekomendacija nėra imperatyvus reikalavimas ir nesukuria pareigos teisine prasme, todėl dėl darbo organizavimo formos sprendžia pats darbdavys, kiek jam tai leidžia LR darbo kodeksas ir kt. teisės aktai.

Verta atkreipti dėmesį, kad DK 158, 159 str. nustatoma, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Todėl ir šiuo atveju darbdavys privalo užtikrinti visas reikalingas ir karantino laikotarpiu įstatymo reikalaujamas apsaugos priemones: apsaugos kaukes arba respiratorius, pirštines, apsaugos kostiumus ir kitas, jeigu sąlygos to reikalauja.

Užduoti klausimą teisininkui galite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis