Tokia situacija verčia neatidėliojant ieškoti galimybės didinti savo energetinį nepriklausomumą, gaminant dujas iš alternatyvių šaltinių, tarp kurių dažniausiai minimas skalūnas, iš kurio dujas jau daugiau kaip dešimtmetį sėkmingai išgauna Jungtinės Amerikos Valstijos.
Dujos išgaunamos iš alternatyvių šaltinių gali sudaryti nemažą ES energijos rinkos dalį ir padėtų spręsti priklausomybės nuo trečiųjų šalių klausimą bei prisidėtų prie to, kad ekonomiškai veiksmingu būdu iki 2020 m. būtų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. O tokioms šalims, kaip Lietuva, kur gamtinių dujų kainos kasmet šoka į vis naujas rekordines aukštumas, paskui save į viršų tempdamos ir šilumos kainas, dujos iš alternatyvių šaltinių leistų tikėtis bent jau lėtesnių energijos brangimo tempų.
Pokyčiai šioje srityje, neabejoju, būtų spartesni, jei alternatyvių šaltinių paieškoms būtų skirtas ES finansavimas. Jo lėšomis būtų remiami geologiniai tyrimai ir kasybos technologijos, sužadintas pirminis ryžtas naudoti alternatyvius gamtinių dujų išteklius ir sudaroma galimybė ekologiškai bei ekonomiškai perspektyviai plėtoti šių dujų naudojimą.
Tokią savo poziciją išdėsčiau ir pateikdamas klausimą Europos Komisijai, norėdamas sužinoti, ar ši institucija jau įvertino dujų gavybos iš vietos alternatyvių šaltinių Europoje teikiamą pridėtinę vertę energetiniu ir poveikio aplinkai požiūriu? Ar ruošiasi parengti tokios gavybos techninių ir ekonominių galimybių įvertinimo tyrimą bei priimti finansinius sprendimus, kurie būtų paremti Europos investicijų banko teikiamomis preferencinėmis finansų ir kredito priemonėmis? Ar Komisija planuoja būsimame 2014-2020 m. biudžete paremti geologinius tyrimus, skirtus esamų išteklių potencialui ir skalūninių dujų gavybai Europoje įvertinti?
Už energetiką atsakingo eurokomisaro Guntherio Oettingerio atsakymas dideliam optimizmui pagrindo nesuteikė. „Šiuo metu Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras atlieka tyrimą, kuriame vertinami turimi faktai apie galimą alternatyvių šaltinių gamtinių dujų (netradicinės gamtinės dujos, įskaitant skalūnų dujas) ekonominį poveikį Europos energetikos rinkoms„, – teigiama Komisijos vardu pateiktame atsakyme.
Jame taip pat pabrėžiama, kad geologinius tyrimus, ekonominių galimybių tyrimą, tiriamojo gręžimo veiklą ir faktinę netradicinių šaltinių dujų gavybą, taip pat susijusių technologijų plėtrą finansuoti turėtų visų pirma komercinės įmonės. Europos Komisija daugiausiai dėmesio skiria tolesniam dujų rinkos sąlygų ir infrastruktūros gerinimui, o tai turėtų padėti gauti alternatyvių šaltinių dujų komercinę naudą.
Šių metų pavasarį Europos Parlamente vykusioje diskusijoje dėl galimybės Europoje naudoti dujas iš alternatyvių šaltinių, komisaras G. Oettingeris teigė, kad dar trejus-penkerius metus tiksliai nebus žinoma, kokia yra dujų iš uolienų dalis Europos rinkoje. Be to, jis akcentavo, kad net ir nusprendus pasinaudoti alternatyviais ištekliais, jie tik papildytų esamus dujų šaltinius, o įprastų dujų importas iš trečiųjų šalių ir toliau liks pagrindinis kelias, tenkinant Europos dujų rinkos poreikius artimiausiais dešimtmečiais. Komisaro teigimu, dujos iš alternatyvių savų šaltinių nepakeis importuojamų dujų, tik jas papildys, o ieškant jų gavybos kelių bendrija pirmiausia turėtų įvertinti aplinkosauginį poveikį.
Tokia už energetiką atsakingo komisaro pozicija sulaukė ir europarlamentarų pritarimo, ir kritikos bei raginimų Komisijai aktyviau remti skalūnų dujų gavybos idėją bei atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
Tačiau kol kas nematyti jokių požymių, kad Europos Komisija būtų nusiteikusi dujų iš alternatyvių šaltinių gavybos problemą spręsti ES lygiu. Šį klausimą ir visas su juo susijusias pasekmes Komisija linkusi palikti nacionalinėms vyriausybėms, pati prioritetą teikdama importuojamų gamtinių dujų infrastruktūrai ir technologijoms plėtoti.
Bet tai neatšaldo kai kurių bendrijos narių, tarp jų ir mūsų kaimynės Lenkijos, pasiryžimo, išgaunant skalūno dujas, sekti amerikiečių pavyzdžiu. Savo idėjas patraukliai pateikti mokantys amerikiečiai skalūno dujų gavybos idėja buvo sužavėję ir pas juos nuvykusį Lietuvos energetikos ministrą, šį pavasarį tiesiai iš už Atlanto entuziastingai pranešusį, kad Lietuva išgaus skalūno dujas.
Greit blykstelėjęs entuziazmas taip pat greit ir pradingo. Neaišku, ar jį atšaldė ganėtinai skeptiškas Lietuvos geologų požiūris į senai žinomais duomenimis paremtą ministro „naujieną“, ar buvo ir kitų priežasčių.
Kaip ten bebūtų, šiandien šalies valdžia privalo labai aiškiai pasakyti: ar ji imasi išsamių tyrimų ir poveikio aplinkai vertinimo, nepaisant to, kad tai pareikalaus ir pakankamai daug laiko bei finansinių sąnaudų, ar pripažįsta, kad tam nėra lėšų ir šis projektas kol kas neturi tęsinio. Tas atsakymas labai reikalingas dėl šalies energetikos strategijos, kurios pagrindinis siekis – įgauti kuo daugiau energetinio savarankiškumo ir energetinės nepriklausomybės.
 |
