Bendrovės atstovai sutiko pasidalinti savo istorija, kaip motyvavo darbuotojus saugoti save ir kitus bei skiepytis.
Dar nepaskelbus karantino įvedė griežtus saugumo reikalavimus
Pasaulinė koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 pandemija prasidėjo 2020 m. vasarį. Pirmieji šios ligos atvejai Lietuvoje užfiksuoti tų metų kovą.
„Krekenavos agrofirmos“ Personalo vadovė Daiva Milašienė gerai prisimena, kaip tuomet jautėsi. Pasakodama apie įmonės darbą pandemijos metu, ji pabrėžė, jog įmonė išgyveno tris etapus. Pirmasis – kai buvo labai mažai informacijos (ir daug nežinios) apie virusą, plitimą, veiksmingiausią apsisaugojimą. Šiame etape stipriai trūko ir įvairių apsaugos priemonių. Be to, dar nebuvo sukurta vakcina.
Antrasis etapas prasidėjo atsiradus skiepams. Na, o trečiasis vyksta dabar, pandemijai tęsiantis ir galvojant apie revakcinaciją.
„Dėl skiepų iš savo darbuotojų niekad nejautėme didelio pasipriešinimo. Manau, taip yra todėl, kad gerai atlikome namų darbus. Tai, kokios priemonės buvo taikomos įmonėje nuo pačios pandemijos pradžios, suformavo mūsų darbuotojų požiūrį į situacijos rimtumą. O tai, kad įmonė juos saugojo, įpareigojo juos skiepytis“, – sakė pašnekovė.
O tai, kad įmonė juos saugojo, įpareigojo juos skiepytis
Ji pasakojo, kad iš karto, kai tik buvo paskelbta ekstremalioji situacija, įmonė ėmė taikyti daug prevencinių priemonių.
„Daugiau kaip ketvirtis milijono eurų buvo išleista tam, kad kiek įmanoma labiau apsaugotume darbo vietas ir žmones nuo galimų užsikrėtimų. Mes dar nepaskelbus karantino nusipirkome termometrus ir pradėjome matuoti kiekvieno į įmonę įeinančio žmogaus temperatūrą – kad tikrai niekas neateitų karščiuodamas. Įsigijome ir pastatėme termovizorių (aparatą, automatiškai matuojantį įeinančio žmogaus temperatūrą – aut. past.).
Administracija ir visi kiti darbuotojai – iš esmės – visi, kas galėjo, pradėjo dirbti iš namų nuotoliniu būdu“, – apie situaciją įmonėje pandemijos pradžioje prisiminė D.Milašienė.
Gamybos patalpose, rūbinėse, kitose bendrose patalpose, darbo kabinetuose, kur darbas turėjo tęstis gyvai, buvo įrengti jonizatoriai bei ozonatoriai – aparatai, skirti valyti orą ir naikinti bet kokius virusus ir bakterijas. Kitos patalpos ir įmonės prieigos buvo reguliariai dezinfekuojamos. Net kilimėlius dezinfekuojame“, – teigė pašnekovė.
Kadangi savo darbuotojus į darbą įmonė veža įmonei priklausančiais autobusais, jie taip pat iš karto pradėti dezinfekuoti.
„Savaime aišku, iš karto buvo atskirti ir žmonių srautai, darbuotojams nurodyta laikytis saugaus 2 m atstumo. Pakoregavome darbo grafikus – atsirado specialios pertraukos, kad į valgyklą vienu metu ateitų tik vieno skyriaus darbuotojai. Maitinimo salėje staliukus atskyrėme – žmonės turėjo galimybę valgyti po vieną. Iš esmės darėme viską, kad išvengtume koronaviruso židinio ir apsaugotume savo darbuotojus nuo užsikrėtimo įmonėje“, – teigė įmonės atstovė. Visos šios priemonės taikomos ir šiandien.
Darėme viską, kad išvengtume koronaviruso židinio ir apsaugotume savo darbuotojus nuo užsikrėtimo įmonėje.
Vos atsiradus galimybei testuoti greitaisiais antigenų testais, bendrovė tai pradėjo daryti įmonėje. „Jeigu kažkur atsitikdavo užsikrėtimo kontaktas, stengdavomės užbėgti už akių – izoliuoti kitus, kad tik liga neplistų pas mus. Visos taikytos priemonės padėjo – išvengėme židinių, buvo fiksuoti tik pavieniai susirgimai. Bet to jau tikrai neišvengsi. Pati įmonė, sakyčiau, pirmąją bangą, kada dar nebuvo skiepų, išgyveno ganėtinai sėkmingai“, – įvertino „Krekenavos agrofirmos“ Personalo vadovė.
Pašnekovė neslėpė, kad labai daug davė švietimas. Su įmonės darbuotojais buvo nuolat kalbama apie tai, kodėl reikia visiems saugotis ir daryti viską, kad nė vienas iš darbuotojų neužsikrėstų koronavirusu.
Skiepijo darbo vietose
Lietuvoje atsiradus vakcinoms nuo koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19, bendrovė nutarė savo darbuotojus skiepyti tiesiog jų darbo vietoje.
„Specialistai atvykdavo į vietą pas mus ir skiepijome visus norinčius. Darbuotojams nereikėdavo skirti laiko tam, kad kažkur registruotųsi, važiuotų į vakcinacijos centrą. Pageidaujančius informuodavome, kad konkrečią dieną įmonėje bus galima pasiskiepyti. Jiems tereikėdavo užsiregistruoti ir ateiti paskirtu laiku“, – pasakojo pašnekovė.
Abejojančių skiepų nauda buvo, tačiau tik pradžioje.
Ji neslėpė, kad abejojančių skiepų nauda buvo, tačiau tik pradžioje. Labai gerai veikė kolegų, vadovų pavyzdys. „Kai matydavo, kad aplink juos kolegos skiepijasi, prisijungdavo ir kiti. Visiškai atsisakiusių vakcinos darbuotojų – vienetai“, – pažymėjo ji ir pridūrė, kad pirmasis pasiskiepijo įmonės generalinis direktorius.
Žinodami, kad daliai darbuotojų gali pasireikšti šalutiniai veiksniai, administracija skiepijimo laiką derindavo su darbo pamainos pabaiga – kad žmonės turėtų galimybę pailsėti ir atsigauti, jei reakcija į skiepą bus sudėtingesnė.
„Buvo tokių, kurie sunegalavo ir kreipėsi į medikus – ėmė išeigines. Dirbantys administracijoje – dirbo iš namų pagal galimybes ir savijautą“, – nurodė D.Milašienė.
Baimes kursto melagienos
Nepasiskiepijusieji turi laikytis darbo tvarkos. „Jie žino, kad privalo turėti galimybių pasą. Todėl savarankiškai atlieka testus ir pristato dokumentus mums į įmonę. Taip, tai nepatogumas. Todėl gali būti, kad kažkam greitai pabos. Be to, pasibaigus galimybei dėl galimybių paso testuotis nemokamai, už tokius tyrimus įmonė kompensuos išlaidas tik tiems darbuotojams, kurie dėl pateisinamų priežasčių (sveikatos būklės ir pan.) negali skiepytis“, – kalbėjo D.Milašienė.
Jos teigimu, tai kai kuriems darbuotojams, abejojantiems skiepų nauda, gali suveikti kaip paskatinimas ir pastūmėjimas galų gale pasiskiepyti.
Tiesa, anot pašnekovės, antivakserių, aršiai besipriešinančių dėl vakcinacijos, įmonėje nėra. Kur kas daugiau tiesiog nerimaujančių.
„Pradžioje daugelis turėjo baimių. Pirmieji pasiskiepijo balandžio mėnesį, po to tokių žmonių skaičius augo, didėjo ir štai dabar turime tokius skaičius (93,3 proc. pilnai pasiskiepijusių darbuotojų – aut. past.)“, – teigė D.Milašienė.
Anot jos, dažniausia priežastis, kurią nurodydavo skiepytis nesutinkantys darbuotojai: melagienų paskleista neteisinga informacija apie skiepus.
„Prisiskaito žmonės pasakų apie pasiskiepijusių sučipavimą ir t. t. Visi šie gandai ir melagienos išprovokuoja žmonių abejones ir baimes, kurias reikia padėti įveikti. Tuomet daliniesi šalia esančiais pavyzdžiais, aiškini, kad balandį pasiskiepijo 160 įmonės darbuotojų ir dabar jie visi sveiki bei ramiai eina į darbą“, – teigė įmonės atstovė.
Melagienos išprovokuoja žmonių abejones ir baimes, kurias reikia padėti įveikti.
Jokios motyvacijos sistemos, skatinančios rinktis skiepus, įmonėje nėra. „Apeliavome į žmonių sąmoningumą. Tikrai jokio meduolio už skiepą nesiūlėme“, – aiškino pašnekovė.
Pasak jos, darbuotojams labai svarbus pavyzdys: „Pirmasis mūsų įmonėje pasiskiepijo generalinis direktorius. Tačiau šiame etame pirmiausia sudarėme visas sąlygas skiepytis gamybos darbuotojams, nes siekėme apsaugoti žmones, kurie neturėjo galimybės dirbti nuotoliniu būdu“.
Veiksmingiausi – gyvi pokalbiai
Artėjanti revakcinacija įmonės negąsdina. „Statistikos neturime, bet iš bendrų pokalbių matome, kad ryškėja tendencija, jog vakcinacija (taigi, ir revakcinacija) yra savaime suprantamas dalykas. Yra tik pavieniai žmonės, kurie turi tą nuostatą (abejoja skiepais – aut. past.) ir jos nekeičia. Jokių represijų nesiimame, tiesiog bandome kalbėtis, akcentuoti, kaip tai svarbu ne tik pačiam žmogui, bet ir artimiesiems, jo kolegoms, įmonei“, – nurodė „Krekenavos agrofirmos“ Personalo vadovė.
Apie tai, kodėl svarbu saugoti save ir kitus, su darbuotojais buvo kalbama visur, kur tik pasitaikydavo proga: per darbo pertraukas, skiepijimo metu. Informacija buvo siunčiama ir elektroniniu paštu – šis kanalas yra pagrindinis vidinės komunikacijos įrankis. Įsibėgėjus vakcinacijos procesui, darbuotojai sulaukdavo ir skambučių telefonu: „Jei matydavome, kad žmogus neužsiregistravo skiepui, paskambindavome ir klausdavome, kodėl? Kokios tos baimės?“ – patirtimi pasidalijo D.Milašienė.
Anot jos, vis dėlto veiksmingiausi yra gyvi pokalbiai. „Nors ir iki pandemijos su darbuotojais stengdavomės daug bendrauti gyvai, šiuo metu atsirado dar vienas pandeminis santykis.
Stengdavomės priminti, kad siekis yra bendras – likti sveikiems ir darbingiems.
Tai įvyko natūraliai: daug bendravome, tarėmės, ieškojome būdų, kaip vieniems kitus saugoti. Pvz., stebėjome, kad kaukės būtų dėvimos taisyklingai. Aiškinome, kodėl tai svarbu. Skiepai – apie juos. Tiesiog kiekvienu metu vis stengdavomės priminti, dėl ko viskas daroma, kad siekis – bendras. Likti sveikiems ir darbingiems“, – pabrėžė Personalo vadovė.
„Krekenavos agrofirma“ patarimai kitoms įmonėms:
- Pirmiausia reikia parengti priemones ir jas turėti, o tuomet kontroliuoti, kad jų būtų laikomasi. „Nuo pat pradžių mūsų įmonėje buvo nuolatinė kontrolė. Nepatingėdavome atvažiuoti 5.30 val. ryte pasižiūrėti, ar visi autobuse esantys darbuotojai su kaukėmis. Darbo dienos eigoje budėdavome ir stebėdavome koridoriuose, valgykloje – ar laikosi atstumų, ar teisingai dėvi kaukes. Visur buvo akcentuojama rankų dezinfekcija. Nors maisto pramonėje tai visada buvo privaloma, tai čia jau darbuotojams buvo savaime suprantama. Dar prieš keletą metų buvo privaloma net apsauginę kaukę dėvėti. Tai galima sakyti, grįžome prie senos tvarkos“, – teigė D.Milašienė.
- Labai svarbu buvo ir yra reguliuoti srautus, suderinti skirtingą valgymo laiką. „Buvo skyriai, kuriems vežėme valgyti į jų darbo vietą, kad jie neitų į valgyklą, ir ten jie valgydavo grupelėmis. Tiesiog ieškojome visų įmanomų būdų, kaip mažinti artimą kontaktą. Darbo vietose tai padaryti nesudėtinga – prie konvejerio visuomet yra bent 1,5 m atstumas tarp žmonių. Bendro naudojimo patalpos buvo sužiūrėtos, kad žmonės prasilenktų ir nesiburiuotų vienu metu ir vienoje vietoje“, – kalbėjo Personalo vadovė, pridūrusi, kad jų sėkmės istoriją trumpai galima apibūdinti taip: buvo pasirinktos teisingos prevencinės priemonės, kurių teisingą naudojimą mes paskui jau kontroliavome.
