„Skinest“ skundžia „Lietuvos geležinkelių“ ir jų antrinių įmonių – krovinių vežimo įmonės „LG Cargo“, Geležinkelių tiesimo centro (GTC) ir Vilniaus lokomotyvų remonto depo (VLRD) – veiklą, esą iškraipančią konkurenciją, taip pat įtaria galimą valstybės pagalbą šioms įmonėms.
Skundas, birželį pateiktas EK Konkurencijos direktoratui, jau priimtas nagrinėti. Briuselis atsiuntė klausimų Vyriausybei, kuri paprašė suteikti papildomo laiko atsakymams. Jų laukiama iki rugsėjo pradžios.
„Skinest Baltijos“ vertinimu, „Lietuvos geležinkelių“ veikla nėra suderinama nei su Lietuvos, nei su Europos Sąjungos teise ir pažeidžia iš esmės visų rinkos dalyvių interesus, BNS komentavo „Skinest Baltijos“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento direktoriaus Manto Dubausko, įmonės pertvarka vyksta pagal ES geležinkelių direktyvą, „LG Cargo“ steigimo procesas vyko skaidriai bei atvirai – visa informacija buvo skelbiama viešai.
„Informacija apie suplanuotą veiklos perkėlimo eigą buvo viešai paskelbta dar šių metų sausį. Skundai visomis kryptimis pasipylė tik įpusėjus metams, po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė „Skinest Rail“ skundą. „Skinest“ skundė sprendimą, kuriuo bendrovės savininkas pripažintas neatitinkančiu Lietuvos nacionalinio saugumo interesų“, – BNS sakė jis.
„Skinest Baltija“ Komisijai nurodė, kad neteisėta valstybės pagalba buvo teikiama, įsteigus „LG Cargo“ ir geležinkeliams įnešus į jos kapitalą 30 mln. eurų, vėliau perleidus įmonei 30,4 mln. eurų vertės turtą, taip pat sudarius jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią antrinei įmonei perduoti žmogiškieji ištekliai, infrastruktūros pajėgumai ir kiti resursai.
M. Dubauskas tikino, kad žmogiškieji ištekliai bei kitas turtas buvo perkeltas ne pagal jungtinės veiklos sutartį, o perkeliant visą krovinių vežimo veiklą – apie tai buvo skelbiama viešai. Jungtinės veiklos sutartis, ant jo, galiojo tik pereinamuoju laikotarpiu, šiuo metu ji jau negalioja.
„Skinest“ teigimu, geležinkeliai laiduoja už antrines bendroves joms dalyvaujant pačių „Lietuvos geležinkelių“ pirkimuose, teikia joms paskolas, kurias jos grąžina prekėmis ar paslaugomis, nupirktomis ne pagal viešųjų pirkimų procedūras, bendrovė perka paslaugas išskirtinai iš antrinių įmonių, taip apribodama konkurenciją.
„Skinest“ teigia, jog visos trys antrinės bendrovės (VLRD, GTC, „LG Cargo“) perka prekes ir paslaugas neviešai, skelbia bet kokius kvalifikacijos reikalavimus, itin trumpus terminus pateikti paraiškas.
„Lietuvos geležinkeliai“ tikina, kad jų antrinės bendrovės kartu su kitais rinkos dalyviais dalyvauja viešuosiuose LG pirkimuose. Šiemet dviejuose konkursuose, kuriuose dalyvavo GTC, konkurencija padėjo sutaupyti daugiau nei 11 mln. eurų. Tiek skyrėsi GTC pasiūlyta ir antroje vietoje likusių bendrovių kaina.
„Abiejuose minimuose konkursuose antroje vietoje liko „Skinest“ grupės įmonė“, – teigia LG.
„Skinest Baltija“ Lietuvos teismams jau apskundė du neviešus geležinkelių antrinių įmonių konkursus – VLRD skelbtą prekinių vagonų dalių konkursą bei daugiau nei 30 mln. eurų vertės „LG Cargo“ skelbtą vagonų pirkimo konkursą.
LG atmeta kaltinimus dėl neviešų konkursų – įmonės teigimu, „LG Cargo“ informaciją apie vagonų pirkimo konkursą išsiuntė visiems žinomiems gamintojams, įskaitant ir su „Skinest“ grupe susijusiai įmonei. Bendrovė kvietimus teigė siuntusi tiesiogiai gamintojams, o ne tarpininkams.
„Apie kitą pirkimą – vagonų detalių – VLRD taip pat skelbė viešai. „Skinest“ dalyvavo šiame pirkime ir pasiūlė didesnes kainas nei kiti tiekėjai. Ir tik po to, kai nepavyko laimėti konkurso, „Skinest“ apskundė jį“, – BNS sakė M.Dubauskas.
„Lietuvos geležinkeliai“ anksčiau teigė, kad šių antrinių įmonių nelaiko perkančiosiomis organizacijomis, todėl konkursai nebuvo vieši.
Tuo metu „Skinest Baltija“ reikalauja, kad „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės būtų priverstos konkursus skelbti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) birželį pareiškė, kad „LG Cargo“, GTC ir VLRD turi būti laikomos perkančiosiomis organizacijomis – jų pirkimai turi būti skelbiami pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad tokiu atveju šioms įmonėms būtų sudarytos prastesnės sąlygos konkuruoti rinkoje. Tuo metu VPT nurodo, jog įmonės nesusiduria su konkurenciniu spaudimu, todėl jų veikla nėra komercinio ar pramoninio pobūdžio.
Anot „Lietuvos geležinkelių“, jei „LG Cargo“ klientui prireiktų specifinio vagono, jo įsigijimas pagal viešųjų pirkimų procedūras truktų nuo 6 iki 12 mėnesių, o jei tiekėjai skųstųsi teismams, jos galėtų būti net nutrauktos. Įprastai klientas tiek laiko nesutinka laukti, tad jis pasirinktų kitą vežėją. Be to, aplinkinių šalių vežėjai labai norėtų perimti „LG Cargo“ krovinius.
Bendrovės „Skinest Baltija“, „Skinest Rail“, „Skinest Grupp“ bei jų savininkas O.Osinovskis „Lietuvos geležinkelių“ veiksmus skundė Lietuvos teismams, tačiau ginčus pralaimėjo.
„Lietuvos geležinkeliai“ ir trys antrinės įmonės VPT išvadą apskundė Lietuvos teismui.
Pernai birželį, Vyriausybei ir jos komisijai, tikrinančiai strateginių įmonių sandorius, neleidus „Lietuvos geležinkeliams“ su „Skinest Baltija“ pasirašyti 3 mln. eurų vertės pabėgių pirkimo sutartį, motyvuojant grėsme nacionaliniam saugumui, „Skinest Rail“ pranešė sieksianti iš Lietuvos kompensacijos už grupės reputacijai padarytą žalą.
Vyriausybė pernai birželį paskelbė, kad „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis. Be to, O. Osinovskis buvo įtariamasis byloje dėl korupcinio nusikaltimo Latvijoje.
Kita „Skinest Rail“ valdoma įmonė „Vitras-S“ šiuo metu atstato 2008 metais išardytą ruožą iš „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose į Rengę Latvijoje. Sutartį su šia įmone „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė tik po to, kai Vyriausybė nutarė, kad šis geležinkelio ruožas nebūtų laikomas svarbiu nacionaliniam saugumui.
Bendrovės „Skinest Baltija“, „Skinest Rail“, „Skinest Grupp“ bei jų savininkas O.Osinovskis „Lietuvos geležinkelių“ veiksmus skundė Lietuvos teismams, tačiau ginčus pralaimėjo.
„Skinest Rail“ savo teises skelbė ketinanti ginti už Lietuvos ribų. Bendrovė pernai rugpjūtį pranešė Vyriausybei, kad jei per šešis mėnesius nepavyks taikiai išspręsti ginčo, ji pateiks ieškinį Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui (ICSID) Vašingtone dėl Lietuvos ir Estijos dvišalės investicijų skatinimo sutarties pažeidimo.
Lietuvą Europos Komisijai (EK) šiemet balandį apskundė ir kita Lietuvos geležinkelių paslaugų įmonė „LGC Cargo“, per didžiausią akcininkę Latvijos bendrovę „Baltic Transit Service“ netiesiogiai susijusi su buvusiais Latvijos politikais ir „Rusijos geležinkeliais“ (RŽD) bei negaunanti teisės vežti krovinius per Lietuvą.
„LGC Cargo“ vadovas Sergejus Gračiovas BNS antradienį patvirtino, kad skundas priimtas nagrinėti.
