Siekiant užtikrinti, kad įmonės mokestiniai įsipareigojimai valstybei būtų įvykdyti, inicijuotas bendrovės turto areštas.
Dar 2007 m. bendrovė už banko paskolas įsigijo 11 žemės sklypų, kuriuose numatė pastatyti nekilnojamojo turto objektus ir parduoti juos su PVM. Po šių įsigijimų bendrovė į PVM atskaitą įtraukė 1,5 mln. eurų pirkimo PVM, kurie bendrovei ir buvo grąžinti. Sklandžiai susigrąžinus į atskaitą įtrauktą pirkimo PVM, NT projekto vystytojo mokestinė drausmė ėmė „šlubuoti“.
Sklandžiai susigrąžinus į atskaitą įtrauktą pirkimo PVM, NT projekto vystytojo mokestinė drausmė ėmė „šlubuoti“.
Teikdama PVM deklaracijas bendrovė tik vieną kartą deklaravo ženklų PVM apmokestinamąjį sandorį, vėliau padrikai deklaruotų sandorių sumos buvo itin menkos – nesiekiančios nė 200 eurų. Galiausiai įmonė nustojo teikti informaciją apie veiklos vykdymą – nedeklaravo jokių prekių tiekimų ar paslaugų teikimų, todėl mokesčių administratorius išregistravo bendrovę iš PVM mokėtojų. Ji registravosi iš naujo, tačiau dėl tų pačių priežasčių kaip ir pirmą kartą bendrovė Vilniaus AVMI sprendimu išregistruota iš PVM mokėtojų antrąkart.
Pagal galiojančius teisės aktus, iš PVM mokėtojų išregistruojama arba likviduojama bendrovė nustatyta tvarka turi patikslinti PVM atskaitą ir į biudžetą grąžinti į PVM atskaitą įtrauktą prekių ir/ar paslaugų, įskaitant ir ilgalaikį turtą, kurios nebebus panaudotos PVM apmokestinamai veiklai, pirkimo ar importo PVM. Taigi bendrovei atsirado prievolė grąžinti į atskaitą įtrauktą pirkimo PVM už įsigytus žemės sklypus ta dalimi, kuria įsigytas NT nebebus panaudotas PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.
Bendrovė pateikė išregistruojamojo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, tačiau joje nedeklaravo nei pardavimo, nei pirkimo PVM, nei mokėtino į biudžetą arba grąžintino iš biudžeto PVM. Atlikus operatyvų patikrinimą, įmonei pasiūlyta patikslinti PVM deklaracijas. Bendrovei atsisakius prievolę įvykdyti motyvuojant tuo, kad įsigytą NT turtą ji naudos ateityje PVM apmokestinamoje veikloje, inicijuotas mokestinis patikrinimas.
„Patikrinimo metu mokesčių mokėtojas nepaneigė anksčiau surinktos informacijos apie vykdomus PVM apmokestinamuosius sandorius. Nustatyta, kad iki šiol bendrovė įsigyto nekilnojamojo turto, už kurį susigrąžino daugiau kaip 1,5 mln. eurų pirkimo PVM, taip ir nepanaudojo PVM apmokestinamoje veikloje – t.y. nevykdė ilgalaikio turto kūrimo (statybų) veiklos, o daugiau nei 96,5 proc. sąnaudų sudaro finansinės išlaidos paskolų palūkanoms bei už jų nesumokėjimą kreditorių naudai apskaičiuotos baudos bei delspinigiai. Įmonė taip pat nepateikė jokios papildomos informacijos, kaip ketina realizuoti įsigytą nekilnojamąjį turtą ir uždirbti pajamas“, - sako Vilniaus AVMI Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis.
Siekiant užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš bendrovės, Mokesčių inspekcija apribojo mokesčių mokėtojo teisę disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Viso turto arešto mastas siekia daugiau kaip 2 mln. eurų.
