„Šlepetija“ pavadintą verslą įkūręs T.Bybartas pasakoja išbandęs visokio amato. Baigęs mokyklą, išvažiavo į Vilnių studijuoti technologijų matematikos, tačiau po metų suprato, kad šios studijos ne jam. Tada vyrą patraukė Ispanija – tris ar keturis kartus vyko į šią šalį skinti apelsinų. Vėliau dirbo ir Norvegijoje, kurioje prižiūrėjo eglutes, retino mišką.
„Iki tol, kol išvažiavau į Norvegiją, jau truputį dirbau su šlepetėmis, bet ne taip stipriai. Paskui, kai grįžau, prasidėjo didesnis darbas. Susikūriau elektroninę parduotuvę, turėjau finansų, tai nusipirkau siuvimo mašiną – visiškai paprastą, buitinę“, – apie verslo pradžią15min pasakoja T.Bybartas.
Siūti šlepetes vyras kartu su tėvais ir seserimi pradėjo 2012 metais, vėliau Lukšiuose atidarė šlepečių parduotuvę o prieš kelerius metus įsigijo Plynių kaime (Šakių r.) esančias patalpas – buvusią šokių salę, kur įkūrė šlepečių siuvyklą. Šiuo metu T.Bybartas čia dirba su mama ir dar viena samdoma darbuotoja Vilma.
„Pradžioje siuvome su tokia siuvimo mašina, kuri net nepritaikyta siūti storus audinius, buvo labai sunku, vargome ir kokybė buvo ne tokia kaip dabar. Pradėjome nuo 1700 litų – su sese susidėjome, nusipirkome medžiagų. Pirkome vis daugiau medžiagų, tada aš nupirkau siuvinėjimo mašiną“, – atskleidžia pašnekovas.
Per karantiną naktimis nemiegojo
Bet kodėl jauną vyrą patraukė būtent šlepetės?
„Man labai patiko, kad galima kurti, yra laisvė, o kažkam kitam dirbti… Aš turbūt nelabai ir esu kažkam dirbęs. Seniau automobilius taisydavau, prie statybų dirbau, o šitas darbas švarus. Ir mamai gerai, yra veiklos. Man labai patinka visas naujas technologijas atrasti – kaip naujai pagaminti, siuvinėti. Visko pats išmokstu“, – atvirauja verslininkas.
Siūti T.Bybartas moka nuo 5 metų, šio amato išmoko iš mamos Romos, kuri taip pat siuvėja.
Verslo įkūrimo pradžioje veikli šeima šlepetes perdavinėjo mugėse, tačiau dabar beveik viskas yra parduodama internetu. Kaip įvardija T.Bybartas, pagrindinės klientės yra 25–40 metų amžiaus moterys.
„Dauguma perkančių yra nauji klientai. Yra tokių, kurie grįžta po 2–3 metų, kiti perka kasmet, nes kiekvienais metais mėgsta atsinaujinti, nors šlepečių ir nesudėvi. Yra partnerių, kurie perka elektroninėje parduotuvėje ir paskui mūsų gaminius parduoda užsienyje ar per „Etsy“, – aiškina vyras.
Tarp klientų – ir įmonės, kurios dovanoja šlepetes savo darbuotojams, tad „Šlepetijoje“ gaminamas ir apavas su įmonių logotipais. Jos itin paklausios prieš Kalėdas. Tuo metu perkančiųjų tiek daug, kad šventiniam laikotarpiui tenka pasamdyti ir papildomų darbuotojų.
O kaip verslą paveikė pandemija? Jis atvirauja, kad pardavimai internetinėje parduotuvėje šovė į aukštumas, namuose uždaryti žmonės šlepetes graibstė. „Pandemija paveikė taip, kad naktimis nemiegojome“, – šypsosi T.Bybartas.
Pašnekovo mama priduria: „Darbo valandos per karantiną buvo neskaičiuojamos.“
Paklausus, kiek konkrečiai išaugo prekyba per karantiną, jis įvertino, kad augimas praėjusiais metais, lyginti su 2019-aisiais, siekė 40 proc.
Vietiniai pripažino ne iškart
Lukšiuose esančioje šlepečių parduotuvėje apsiperka vietiniai, tačiau T.Bybartas nurodo, kad jo verslą aplinkiniai pripažino tik po A.Sabonio apsilankymo. „Iki tol jie pro šoną žiūrėjo, o paskui jau pradėjo pirkti“, – sako veiklus vyras.
Jis atskleidžia, kad krepšinio legendai pagamino 54 dydžio šlepetes. Jas pasiūti užtrunka dvigubai ilgiau nei, pavyzdžiui, 37 ar 38 dydžio.
Verslininkas pasakoja, kad pirkėjams siūlo šlepetes su natūralia merinoso avių arba kupranugarių vilna, apavas gali būti medvilninis, lininis arba odinis. Klientai, pirkdami elektroninėje parduotuvėje, gali įrašyti, kokį užrašą nori matyti ant šlepečių arba rinktis aplikaciją – pasak T.Bybarto, žmonės dažniausiai prašo aplikacijų su gyvūnais, pavyzdžiui, mopsais.
T.Bybartas rodo ir vieną didžiausių išsiuvinėtų darbų – aplikaciją su žirgais. „Čia yra 208 tūkst. adatos dygsnių. Jį užsisakė labai žirgus mėgstantis žmogus“, – kalba vyras.
Siuvinėjimo paslauga gali kainuoti nuo iki 2 iki 15 eurų, o vidutinė šlepečių kaina prasideda nuo 20 eurų.
Jis pasakoja, kad ateityje norėtų įkurti ir antrą siuvyklos aukštą, nes vietos jau ima trūkti. Norisi turėti ir daugiau fizinių parduotuvių. „Mes norime susirasti partnerius, kurie turi fizines parduotuves, ir prie jų prisijungti. Nes pačiam turėti fizinę parduotuvę labai brangu“, – paaiškina pašnekovas.
„Jei kyla klausimas, kodėl verslas kaime, tai man nėra skirtumo, ar kaime, ar mieste. Kaime dar smagiau. Jei būčiau Šakiuose pirkęs tokias patalpas, būčiau mažiausiai 25 tūkst. eurų mokėjęs ir turbūt jos būtų atrodžiusios taip pat, kaip šitos, būtų reikėję remontuoti“, – nurodo pašnekovas.
O gal planuojama ir asortimento plėtra? Verslininkas sako tokių planų neturintis – ir toliau bus koncentruojamasi į šlepečių gamybą ir siuvinėjimo paslaugas.
