Pernai visa „Small Planet Group“ išmokėjo beveik 13 mln. eurų kompensacijų, šiemet pinigų išmokėjimas sulėtėjo dėl, kaip tikino įmonės atstovė, „didelių apkrovų“.
„Sunku pasakyti, kiek kompensacijų šiemet išmokėsime. Turime dar tik vasaros pradžią, o keleivių pikas liepą, rugpjūtį, rugsėjį yra pats didžiausias. (…) Aišku, kompensacijų, skundų sprendimo procesas irgi šiek tiek užtrunka. Sudėtingesnis pasidaro vasarą, kai padaugėja skrydžių, keleivių, vėluojančių skrydžių pasitaiko daugiau“, – 15min studijoje sakė bendrovės rinkodaros vadovas Simonas Bartkus.
Skrydžiai kartais vėluoja dėl gedimų, oro sąlygų, streikų, oro uostų apkrovos.
„Ypač šiais metais išryškėjęs oro uostų apkrovimas. Oro uostai apkrauti, tad tenka laukti eilės, kad galėtum išskristi arba nusileisti vienam oro uoste“, – kalbėjo S.Bartkus.
Be to, streikai paveikia kelionių planus: „Prieš dvi savaites vykęs Prancūzijos oro dispečerių streikas lėmė, kad, skrendant kai kuriuos maršrutus, teko apskristi Prancūziją. Skrydis iš Barselonos į Vilnių, kuris paprastai trunka 3 valandas ar mažiau, truko 4 dėl to, kad maršrutas buvo visai kitoks.“
Kaip genda lėktuvai?
Gedimai, dėl kurių vėluoja lėktuvai, dažniausiai, S.Bartkaus teigimu, nėra rimti.
„Paminėsiu vieną pavyzdį, situaciją, kuri prieš mėnesį nulėmė skrydžio vėlavimą. Viena iš įrangos dalių yra deguonies balionai. Kiekvienas jų turi galiojimo laiką. Vien toks dalykas, kad yra nusilupusi etiketė, kuri rodo apie galiojimo laiką, yra priežastis, dėl ko lėktuvas negali skristi. Reikia keisti visą balioną ir tai užtrunka kelias valandas“, – pasakojo S.Bartkus.
Pasak jo, aviacijoje yra daugybė griežtų taisyklių, ir, priešingai nei turint automobilį, gedimai pradedami šalinti daug anksčiau, nelaukiant, kol automobilis nebevažiuos, o lėktuvas nebeskris.
„Gedimai yra dažniausiai žmonių pastebėtos arba elektronikos indikuotos klaidos, kurios sako, kad kažką būtina pakeisti. (…) Lėktuvo gedimas nėra panašus į mūsų automobilio gedimą. Mes automobiliu dažniausiai nevažiuojam tada, kai jis nevažiuoja, kai užsidega tiek lempučių, jog nejauku į juos žiūrėti. Aviacijoje nuolatinis dėmesys ir jokių kompromisų nedarymas skrydžių saugai ir sudaro tvarkaraščių sutrikimus“, – sakė S.Bartkus.
Pakaitiniai lėktuvai – ne panacėja
„Small Planet Airlines“ Europoje šiuo metu turi 2 pakaitinius lėktuvus. Nors jie padeda vėlavimą sumažinti, tačiau nėra panacėja.
„Tas pakaitinis lėktuvas ne visais atvejais gali greitai pakeisti lėktuvą, kuris kažkur užtrunka. Lėktuvas užtrunka ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, oro sąlygų ar streikų. Pakaitiniams lėktuvams reikia surinkti įgulą, atskraidinti lėktuvą ten, kur skrydis sutriko. Pakaitiniai lėktuvai yra pagrindinė priemonė mažinti vėlavimus, bet vis tiek gali užtrukti keletą valandų“, – pasakojo S.Bartkus.
Paklaustas, ar kompensacijos įmonei atsieina pigiau nei dar kelių pakaitinių lėktuvų laikymas, jis neslėpė, kad taip ir yra.
„Taip. Suprantama, kad investicijos į skrydžių vėlavimo mažinimą negali būti begalinės. Jos turi būti išmatuojamos, nepagrįstai didelės priemonės, nukreiptos vien į skrydžių vėlavimo mažinimą, didintų mūsų sąnaudas, didintų ir kainas. Visos tos priemonės turi būti adekvačios“, – kalbėjo S.Bartkus.
Trūksta įgulos
Su tokiomis problemomis susiduria ne vien tik „Small Planet Airlines“, aiškino Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gaivelienė.
„Dėl techninių kliūčių su vėlavimu susiduria ne tik užsakomųjų skrydžių kompanijos. Su tuo susiduria ir reguliarios oro linijos. Visos oro linijos pasaulyje turi tų problemų, nes neturi pakankamai lėktuvų ir įgulų. Tai lemia stipriai augantis keliaujančiųjų skaičius. Tai, kas vyksta Lietuvoje, tikrai nėra išeitis“, – 15min sakė Ž.Gavelienė.
Jos teigimu, įgulos trūkumo problemos neišspręstų didesni atlyginimai.
„Čia tikrai ne atlyginimo klausimas. Tai specialistų paruošimo ir gebėjimo įsigyti naujų lėktuvų klausimas. Poreikis keliauti yra kur kas didesnis, nei šiuo metu galima pasiūlyti“, – aiškino ji.
Kai kalba pasisuka apie atostogas, mes visi pasidarome jautrūs. Verslui reikia aktyvinti komunikaciją, nes žinojimas mažina nepasitenkinimą, – aiškino Ž.Gavelienė.
Visiems keleiviams, kurių skrydžiai vėluoja dėl įvairių priežasčių, ji rekomenduoja pareiškimus dėl kompensacijų pildyti po atostogų ir taip negadinti savo poilsio laiko.
„Kai kalba pasisuka apie atostogas, mes visi pasidarome jautrūs. Verslui reikia aktyvinti komunikaciją, nes žinojimas mažina nepasitenkinimą. Vilniaus oro uoste paslaugų labai trūksta. Jeigu vėluoja keli reisai, tai žmonėms net atsisėsti kur nėra“, – kalbėjo Ž.Gaivelienė ir sakė, kad reikia didinti patogių vietų atsisėsti skaičių, taip pat maitinimo įstaigų skaičių, kad keleiviams, kurių skrydis vėluoja, laukti jo būtų maloniau.
