Vienas iš ieškinį pateikusių ESO ir „Ignitis gamybos“ smulkiųjų akcininkų Vidmantas Martikonis taip pat tvirtina, kad jų tikslas nėra stabdyti „Ignitis grupė“ planų dėl galimo pirminio viešo akcijų pasiūlymo (IPO), tačiau tai turėtų būti daroma nepažeidžiant smulkiųjų akcininkų teisių.
Teismai šiuo metu yra pritaikę laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė ESO ir „Ignitis gamyba“ akcininkų susirinkimų sprendimus dėl įmonių delistingavimo. ESO nutartį jau yra apskundusi, tikėtina, kad netrukus tai padarys ir „Ignitis gamyba“.
V.Martikonis: nenorime būti apgaudinėjami
V.Martikonis, prieš kelerius metus laimėjęs ginčą su valstybe ir tuometine „Lietuvos energija“ dėl buvusios Lietuvos elektrinės akcijų išpirkimo, sako, kad ieškiniais siekiama apsaugoti smulkiųjų akcininkų teises ir išsklaidyti abejones dėl „Ignitis grupės“ veiksmų.
„Siekiame, kad stambusis akcininkas („Ignitis grupė“ – BNS), kuriam šiuo metu atstovauja Finansų ministerija, neapgaudinėtų smulkiųjų akcininkų – nenorėtų pigiai nupirkti ir vėliau brangiai parduoti, tokiu būdu uždarbiauti. Nenorime, kad sugrįžtų 1990-ųjų laikai, kai dauguma tuometinių investicinių bendrovių surinkusios investicinius čekius galiausiai išstumdavo ir apmulkindavo savo smulkiuosius akcininkus. Norime, kad valstybė būtų sąžininga“, – BNS sakė V.Martikonis.
Pasak jo, teismas taip pat galės įvertinti, ar ESO ir „Ignitis gamybos“ delistingavimas tikrai yra būtinas, siekiant įgyvendinti „Ignitis grupės“ planus dėl galimo IPO.
„Jeigu aš nuspręsčiau daryti IPO, kuriuo ir motyvuojamas šių įmonių delistingavimas, pirmiausiai paskelbčiau, kada jis bus daromas, ir tik tada išpirkčiau smulkiųjų akcininkų akcijas už teisingą ir sąžiningą kainą, kurią nustatytų nepriklausomi vertintojai. Dabar gi tik kalbama apie IPO galimybę, tačiau delistingavimo procesas jau pradėtas“, – tvirtino V.Martikonis.
Jis pabrėžė, kad informacijos trūkumas yra puiki terpė įvairioms sąmokslo teorijoms.
„Gal jau yra surastas tas vienintelis investuotojas, kaip kad buvo bandoma padaryti „Leo LT“ laikais, tik besibaigiant Seimo kadencijai apie tai nedrįstama pasakyti visuomenei. Gal kažkokie kiti planai rengiami, nežinau, tačiau faktas yra tas, kad smulkiais akcininkais, kurių yra apie 10 tūkst., bandoma atsikratyti“, – teigė V.Martikonis.
Pasak jo, tiek „Ignitis grupė“, tiek ESO ir „Ignitis gamyba“ yra akcinės bendrovės, kurios turėtų vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu, o ne deklaruojama nauda stambiausiam akcininkui, šiuo atveju – valstybei.
Teismai šiuo metu yra pritaikę laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė ESO ir „Ignitis gamyba“ akcininkų susirinkimų sprendimus dėl įmonių delistingavimo.
„Ir dabar pasigilinus į „Ignitis grupės“ valdymą kyla daug klausimų. Nėra daromos kai kurių stambių projektų kaštų ir naudos analizės, investuoja su šūkiu, kad taip valstybei reikia. Akcinių bendrovių įstatymas to neleidžia daryti, įstatymas nurodo, kad nauda turi būti akcinei bendrovei. Jei valstybei kažko reikia, tegul daro iš biudžeto finansuojamą užsakymą akcinei bendrovei“, – sakė V.Martikonis.
Visgi jis pabrėžė, kad „Ignitis grupės“ IPO galimybę smulkieji akcininkai vertina teigiamai.
„Smulkieji akcininkai tikrai netrukdo daryti IPO, kalbos apie kažkokius trukdymus yra tik kažkokia dūmų uždanga. Vienas iš sėkmingų IPO priežasčių ir turėtų būti, kad kokius 40 proc. akcijų valdytų smulkesni akcininkai, o ne vienas „strateginis“ akcininkas (...) Mes IPO tikrai nemaišome“, – tvirtino V.Martikonis.
V.Šapoka: galutinius sprendimus priims valstybė
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad teismai nekeičia ministerijos suburtos darbo grupės ketinimų įvertinti galimas „Ignitis grupės“ kapitalo pritraukimo alternatyvas. Anot ministro, „Ignitis grupės“ antrinių įmonių delistingavimo procesas ir darbo grupės veikla tiesiogiai nėra susiję.
„Šiuo metu vykstančios diskusijos dėl antrinių įmonių akcijų išpirkimo kainos neturės įtakos darbo grupei, turinčiai pateikti rekomendacijas dėl alternatyvų pritraukiant kapitalą į „Ignitis grupę“. Darbo grupės veikla remiasi ilgalaikiais strateginiais tikslais ir vertinimais“, – BNS aiškino V.Šapoka.
Jis nesiėmė vertinti, ar teismai galėtų atidėti arba apsunkinti „Ignitis grupės“ IPO, jei būtų nuspręsta jį įgyvendinti.
„Tikrai nespėliosiu kas būtų, jeigu būtų. Darbo grupė iki kovo 1 dienos turi pateikti siūlymus dėl finansavimo alternatyvų, o delistingavimas vyksta teisės aktų numatyta tvarka, vyksta ir teisminiai procesai. Tiesiog šiuos du procesus reikia atskirti“, – tvirtino V.Šapoka.
Pasak jo, darbo grupė, atsižvelgdama į nacionalinę energetikos strategiją bei „Ignitis grupės“ investicijų poreikį, turės įvertinti visus galimus kapitalo pritraukimo būdus ir kiekvieno iš jų poveikį ekonominei bei socialinei aplinkai, kapitalo rinkai.
„Galutinį sprendimą, kuria rekomendacija vadovautis, turės priimti akcininkas – valstybė, kuriai atstovauja Finansų ministerija. (...) Sulauksime rekomendacijų ir tada svarstysime, kokie yra galimi sprendimai“, – sakė V.Šapoka.
„Ignitis grupė“: siekiama vilkinti delistingavimą
„Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius sako, kad ieškinius teismams grupė vertina kaip delistingavimo proceso vilkinimą, o jis yra žalingas smulkiesiems akcininkams.
„Jau sulaukėme nesibylinėjančių smulkiųjų akcininkų laiškų su klausimais, kaip jiems parduoti akcijas, kada bus atnaujintas delistingavimo procesas, todėl, mūsų nuomone, toks procesų vilkinimas yra žalingas smulkiesiems akcininkams. Lietuvos bankui šiuo metu negalint priimti sprendimo dėl cirkuliaro, akcininkai negali apsispręsti, ar norės parduoti savo turimas akcijas oficialių siūlymų metu“, – BNS tvirtino A.Ketlerius.
Anot jo, dabar Lietuvos bankui užkirstas kelias pasisakyti dėl akcijų supirkimo kainos.
„Kiek mums žinoma, planuota tai daryti sausio pradžioje, tačiau dabar Lietuvos bankas negali tvirtinti oficialių siūlymų cirkuliarų“, – pridūrė jis.
Jis taip pat tikino, kad teismai neturi įtakos grupės planams dėl naujų kapitalo pritraukimo galimybių.
„Keletas smulkiųjų akcininkų kaip vieną iš argumentų pasitelkė kainos klausimą. Tokią galimybę buvome numatę, tačiau akcininkų susirinkimuose nebuvo ir negalėjo būti sprendžiama dėl akcijų supirkimo kainos“, – sakė A.Ketlerius.
„Ignitis grupė“ siekia padidinti vertę
„Ignitis grupė“ lapkričio pradžioje pranešė apie ketinimus delistinguoti ESO ir „Ignitis gamybą“, gruodžio 4 dieną tam pritarta įmonių akcininkų susirinkimuose. „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas yra sakęs, kad antrinių įmonių delistingavimas išgryninant kapitalo struktūrą – privaloma galimo visos grupės IPO sąlyga, o to nepadarius, būtų prarasti keli šimtai milijonų eurų visos grupės vertės.
15 smulkiųjų ESO akcininkų sprendimus apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, o penki smulkieji „Ignitis gamybos“ akcininkai – Vilniaus regiono apylinkės teismui.
Akcininkų susirinkimuose taip pat nuspręsta patvirtinti „Ignitis grupę“ asmeniu, teiksiančiu oficialų siūlymą supirkti likusias ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas. Pasiūlymo metu akcijas galėtų parduoti tie akcininkai, kurie sprendžiant dėl įmonių delistingavimo balsavo prieš, susilaikė arba nedalyvavo akcininkų susirinkime.
Detali informacija apie oficialaus siūlymo sąlygas, įskaitant siūlomą akcijų kainą, bus atskleista po to, kai Lietuvos bankas patvirtins oficialių siūlymų cirkuliarą. Anksčiau skelbta, kad akcijų išpirkimo kainą ketinama nustatyti lygią dvidešimt keturių mėnesių iki pranešimo apie delistingavimą rinkos kainos svertiniam vidurkiui. Tokiu atveju ESO akcijų išpirkimo kaina būtų 0,788 euro, „Ignitis gamybos“ akcijų – 0,575 euro.
Įmonių delistingavimą kritikuojanti Investuotojų asociacija teigia, kad ESO akcijų kainą reikėtų nustatyti atsižvelgiant į reguliuojamo turto, pagal kurią nustatomos elektros ir dujų skirstymo kainos, vertę. Asociacija skaičiuoja, kad tokiu atveju ESO akcijų kaina turėtų siekti 1,114 euro.
„Ignitis grupė“ valdo 94,79 proc. ESO ir 96,82 proc. „Ignitis gamybos” akcijų. Abiejų bendrovių akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
100 proc. „Ignitis grupės“ akcijų priklauso valstybei.
