Posėdyje taryba aptarinėjo kelis klausimus. Vienas jų – riba, nuo kurios verslas turėtų įsiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigė, kad taryba ir asociacijos dar 2018 m. kreipėsi į Vyriausybę su pasiūlymu didinti minėtą PVM ribą iki 85 tūkst. Vietoj šios ribos, buvo pasiūlyta 55 tūkst. eurų riba, tačiau galiausiai ir ji nebuvo įvesta.
Posėdžiavusi taryba nutarė pareikalauti, kad per dvi savaites būtų kreipiamasi į Europos komisiją (EK), dėl PVM ribos didinimo. D.Matukienė teigimu, atsižvelgiant į pandemijos sąlygas, ribą reikėtų didinti iki 85 tūkst. eurų. „Kelsime šį klausimą aukščiausiame lygyje“, – sakė ji.
Kita svarbi nagrinėta tema – šiuo metu Seime svarstomas Darbo kodekso pakeitimas, kuris įpareigos darbuotojams mokėti atlyginimus skaitmeniniu būdu. Lietuvos Buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė teigė, kad tokia tvarka darbuotojams sukels daugiau problemų, be to, dauguma verslų atlyginimus jau šiandien moka per bankus. Specialistės teigimu, grynaisiais atlyginimais mokama tik specifiniuose sektoriuose.
Viena iš galimų problemų D.Čibirienė įvardijo avansinius mokėjimus grynaisiais. Anksčiau darbuotojui gavus grynųjų pinigų smulkiems atsiskaitymams ar atsiskaitymams ūkinėms reikmėms ir mėnesio pabaigoje tų pinigų negrąžinus, juos būdavo galima išskaityti iš atlyginimo, išmokant pagal avansines apyskaitas. Pagal naująją tvarką, darbdavys turėtų sumokėti pilną atlyginimą per banką, o tuomet kreiptis į teismą dėl pinigų atgavimo.
„Svarstomas teisės aktas nėra suderintas su kitais teisės aktais. Taip pat regionuose nėra labai paplitęs bankomatų tinklas, per kuriuos verslai galėtų įnešti grynuosius. Bankai labai daug prašo už pinigų įnešimą ir jų išgryninimą. Didiesiems atsiskaitymas nekelia problemų, tačiau mažiesiems verslams bus sunku. Tai padidins bankų pajamas, mažo verslo sąnaudas, o mažuose miesteliuose kliudys vykdyti verslą“, - sakė D.Čibirienė.
Taryba siūlo nepritarti šiam įstatymo projektui.
Ekonomikos gaivinimo plane tarybos dėmesį atkreipė dvi sritys
Kalbėdamas apie balandžio viduryje pristatytą Ekonomikos gaivinimo plano projektą, kurį EK reikia pateikti iki balandžio 30 d. tarybos narys Dalius Serafinas teigė, kad trumpas svarstymo periodas yra tam tikra nepagarba nevyriausybinėms organizacijoms.
„Išsami analizė turi būti daroma mažiausiai mėnesį, pasiūlymus reikia suderinti su įvairiomis suinteresuotomis pusėmis. Jis yra reikšmingas Lietuvai ir nuo jo turinio ir įgyvendinimo priklausys ar pasieksime pokyčius gerovės valstybės link“, – sakė D.Serafinas.
Jis minėjo, kad tarybos interesas yra sumažinta regionų socialinė ir ekonominė atskirtis. „Pajamų nelygybė tarp regionų ir miestų skiriasi kartais. Skirtumas tarp 20 proc. skurdžiausių ir 20 proc. turtingiausių gyventojų yra apie 7 kartai. Išsivysčiusiose šalyse jis neturėtų viršyti 4-5 kartų“, – sakė vyras.
D.Serafinas taip pat atkreipė dėmesį, kad plane praleistas didelis segmentas, kuris galėtų būti regionų gaivinimo priemone – maisto sektorius. „Mums reikia vystyti gamybinius pajėgumus, kurie galėtų skurti darbo vietas regionuose. Reikėtų išskirti, kurios investicijos keliauja į didmiesčius, kurios į regionus“, – teigė jis.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba plane išskyrė dvi pagrindines kryptis – pastatų renovaciją bei žaliojo transporto, išmaniosios logistikos ir su tuo susijusios produkcijos gamybą.
„Renovaciją reikėtų vykdyti panaudojant vietinės gamybos ekologines medžiagas. Tai ne tik mediena, bet ir linai, kanapės ir kitos medžiagos. Renovuoti 1000 daugiabučių sukurtų reikšmingas pajamas. Kalbant apie verslo ekosistemą, vienai gamybinei darbo vietai reikia dar kelių papildomų paslaugų. Šiuo atveju kalbame apie 6000 papildomų darbo vietų“, – skaičiavo tarybos atstovas.
Kalbėdamas apie žaliąjį transportą D.Serapinas teigė, kad plane nurodytas tikslas įsigyti 23 500 netaršių transporto priemonių yra neambicingas. „Ambicingas tikslas būtų patiems sukurti tiek netaršių transporto priemonių ar įgyvendinti esamų transporto priemonių konversiją į elektrines priemones vietiniais ištekliais. Lietuvos universitetai turi mokslinio potencialo, todėl galėtų sukurti eilę priemonių, kurios galėtų užkurti visą klasterį. Jei vidutiniškai, tokie sprendimai pakeltų vertę 10 tūkst. eurų vienai priemonei, kalbėtume apie 2,35 mlrd. eurų sektorių“, – skaičiavo jis.
