Skirtingai nuo kitų registrų, į šį registrą įtraukti asmenys gauna garantiją, jog jiems nebus teikiami greitieji kreditai.
„Smulkiųjų vartojimo kreditų kompanijos gerai suvokia savo atsakomybę visuomenei ir klientams, todėl priėmė sprendimą riboti kreditų išdavimą asmenims, turintiems problemų dėl nesaikingo skolinimosi, – sakė LSVKA direktorė Kristina Nemaniūtė–Gagė. – Mūsų paslaugų esmė – operatyviai, patikimai ir paprastai suteikti žmogui kreditą, kai jam iškyla būtinybė subalansuoti savo pinigų srautus, padengti netikėtas išlaidas, suvaldyti vadinamuosius finansinius šokus. Iš kitos pusės žmonėms, kurie kenčia nuo tam tikrų priklausomybių – alkoholiui, lošimams, nesaikingam išlaidavimui ar pan., norime suteikti galimybę apsaugoti pačius save nuo impulsyvių sprendimų“, – pristatydama iniciatyvą sakė asociacijos atstovė.
Skirtingai nuo kitų registrų, į šį registrą įtraukti asmenys gauna garantiją, jog jiems nebus teikiami greitieji kreditai – susitarimą pasirašiusios įmonės griežtai įsipareigojusios neteikti kredito žmogui įtrauktam į registrą – pažeidus šią pareigą įmonei numatytos finansinės sankcijos. „Džiugu, kad mūsų asociacijos matymas sutampa su Lietuvos banko, kuris tokią priemonę ketina siūlyti teikdamas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektą. Bet kuris asmuo jau dabar gali parašyti prašymą ir būti įtrauktas į registrą „Neteikit man kredito,“ – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.
Ypač aktyviai registru domisi besiskolinančiųjų vaikų tėvai, tačiau pagal įstatymą įtraukti į nekredituotinų asmenų sąrašą galima tik asmenišku paties žmogaus prašymu arba teismo sprendimu.
Norėdamas būti įtrauktas į registrą, gyventojas turėtų užpildyti ir pateikti asociacijai prašymą. Registre jau užsiregistravo pirmasis naudotojas. Pasak asociacijos atstovės, ypač aktyviai registru domisi besiskolinančiųjų vaikų tėvai, tačiau pagal įstatymą įtraukti į nekredituotinų asmenų sąrašą galima tik asmenišku paties žmogaus prašymu arba teismo sprendimu.
„Prašyme asmuo pasirenka laikotarpį – nuo 6 mėnesių iki 2 metų, kuriuo vartojimo kreditai jam nebus teikiami. Artėjant termino pabaigai jis nurodytais kontaktais gaus įspėjimą ir prireikus galės terminą pratęsti. Išsibraukti iš registro užtruks ilgiau – nuo pateikto prašymo turės praeiti trijų mėnesių terminas, kol jis įsigalios. Tokia tvarka skirta žmogaus interesams apsaugoti“, – sakė K. Nemaniūtė–Gagė.
Šiuo metu registru yra įsipareigoję naudotis LSVKA asocijuoti nariai, kurie apima apie 60 proc. rinkos. Planuojama, kad prie šios iniciatyvos prisijungs ir kitos atsakingai smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančios įmonės. „Neteikit man kredito“ registrą administruos kreditingumo duomenų bazių paslaugas teikianti VšĮ ,,Asmenų skolų registras“. Registrą kūrusios UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko teigimu, ši nauja duomenų bazė, kuri įmonių atsakomybę užtikrina griežtomis sankcijomis, pasitarnaus ir vartotojams, ir vartojimo kredito davėjams – savo ruožtu, vartotojus jis ragino rinktis tas bendroves, kurios laikosi atsakingo skolinimosi principų ir yra įsipareigojusios naudotis minėtu registru.
 |
| skola |
Registras „Neteikit man kredito“ – dalis LSVKA įgyvendinamos atsakingo skolinimo programos „Skaidrus kreditas“. Asocijuotos įmonės siekia skatinti gyventojus atsakingai naudotis smulkiaisiais vartojimo kreditais. Netrukus startuos programos šviečiamasis portalas vartotojams, taip pat veiklą pradės nepriklausomas kredito arbitražas, spręsiantis ginčus dėl smulkiųjų kreditų. Programą inicijuoja asocijuotos įmonės, atsakingai veikiančios smulkiųjų vartojimo kreditų sektoriuje. Visos jos yra įtrauktos į oficialų Lietuvos banko vartojimo kredito davėjų sąrašą, reguliariai audituoja savo veiklą ir teikia bankui periodines ataskaitas.
Tokia paslauga rinkoje – ne naujiena. Daugiau nei prieš metus kreditų biuras „Creditinfo“ pristatė paslaugą „Nenoriu greito kredito“, kuriame per metus prisiregistravo 6000 gyventojų, o naudotojomis tapo praktiškai visos greitųjų kreditų bendrovės. Be to, „Nenoriu greito kredito“ registras pasiekiamas internetu – asmeninės kredito istorijos sistemoje „Mano Creditinfo“.
Lietuvos banko II ketvirčio duomenimis, šalyje buvo sudaryta 206 tūkst. smulkiųjų vartojimo kredito sutarčių (iki 1000 litų) – apie 10 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį; vidutinė smulkiojo vartojimo kredito suma šiuo laikotarpiu buvo 378 litai. Smulkiųjų vartojimo kreditų rinka, kurioje veikia per 40 bendrovių, finansų sektoriuje užima apie 0,5 procento; sektoriuje dirba per 600 darbuotojų.
