Verslininkas Giedrius Bučas pasakoja, kad teikdama faneravimo paslaugas bendrovė padėjo išaugti kai kuriems mažesniems baldų gamintojams, kurie pasuko savarankiškos gamybos kryptimi.
„Mes atliekame faneravimo ir klijavimo paslaugas. Nemažai baldų gamintojų yra startavę su mūsų paslauga, o jei jau pasiekia tam tikrą lygį ir patys tas technologijas įsigyja. Galima sakyti, kad kai kuriuos dalinai ir užauginame su savo paslauga“, - teigė pašnekovas.
Eksportas gelbsti
Pasak verslininko G. Bučo, Lietuvos baldžiai yra konkurencingi baldų kokybe ir kaina.
„Lietuvoje yra gilios tradicijos pramoninės baldų gamybos. Stambūs gamintojai yra vertinami, IKEA daug užsakymų daro. Lyginant smulkius gamintojus su Latvija ir Estija, kur mes važinėjame, mūsų pramonė yra išvystyta ir konkurencija tikrai yra nemaža. Mes tikrai kokybiškai gaminame tuos baldus“, - „Žinių radijo“ laidoje „Verslo ritmu“ teigė verslininkas.
Tiesa, Giedrius Bučas pripažįsta, kad baldų pramonę Lietuvoje augina eksportas į kitas šalis.
„Jeigu ne eksportas, manau, kad šiandien Lietuvoje pusė tokių įmonių nedirbtų. Lietuviai sugeba parduoti savo produktą, savo darbą ir idėjas į užsienį. Pagrindas yra Vakarai, Skandinavų šalys, šiek tiek Rusijos rinka. Mes galime konkuruoti ir kainomis ir kokybe“, - sako jis.
Atsiliekame nuo Europos
Tačiau gamybos našumu ir sąnaudų gamybai lygiu, pasak Giedriaus Bučo, Lietuvos baldžiai dar smarkiai atsilieka nuo didžiųjų Europos šalių gamintojų. Tai yra todėl, kad tik didžiosios Lietuvos baldų pramonės įmonės yra pajėgios daug investuoti į gamybos automatizavimą ir naujas technologijas, o vidutinio dydžio ir mažesni baldų gamintojai priversti naudoti ne itin našius ir senus įrengimus.
„Aš manau, kad ir kokybę, ir našumus galima gerinti. Maždaug 30 proc. rodiklius būtų galima pakelti, jeigu investuojama būtų daugiau. Bet baldininkai prisibijo investicijų, nes konkurencija nemaža, verslo sąlygos yra sudėtingos Lietuvoje. Įmonės investuoja tik tada, kai atsiranda kontraktai, garantuojantys pastovumą“, - sakė G. Bučas.
