Iš Kauno į gimtąjį miestą sugrįžęs Justinas Dalinda kavinę atidarė vos prieš du mėnesius ir joje jau pilna lankytojų. Gavęs paramą iš darbo biržos, į savivaldybę dėl lengvatų dar nesikreipė, bet jų neatsisakytų.
„Galėtų skirti kelias vietas parkavimui, kas atrodo smulkmena, bet mums labai aktualu. Tai ir jauną verslą paskatintų ir lankytojų daugiau būtų“, – sakė verslininkas J.Dalinda.
Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo tvarka Panevėžyje nesikeičia jau daugiau nei dešimtmetį – verslininkai atleidžiami nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių, jei jie yra turto savininkai ir jei yra sukūrę ne mažiau kaip tris darbo vietas bei jas metus išlaikę. Tiesa, tokių per kelis metus būna vidutiniškai tik iki aštuonių.
„Savivaldybės yra labai ribotos, tačiau jos gali pasiūlyti verslo konsultacinius centrus, kur suteiks informacijos“, – sakė Panevėžio savivaldybės atstovas Antanas Stoka.
Verslo konsultacinis centras konsultuoja norinčius pradėti savo verslą, padeda parengti dokumentus įmonei įregistruoti. Pernai, palyginti su 2014-aisiais, norinčiųjų pradėti savo verslą sumažėjo perpus.
„Mes iš savivaldybės gautų pinigų galim pakonsultuoti apie 100 ar 150 žmonių per metus, tai labai nedaug. Praeitais metais vykdėm „Verslios Lietuvos“ projektą, ten konsultacinių valandų jau buvo daugiau, nes ir pinigų skirta daugiau“, – tikino Panevėžio Verslo konsultacinio centro direktorė Akvilė Ramanauskienė.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai sako, kad valdžios parama smulkiajam ir vidutiniam verslui ne tik nepakankama, bet ir perdaug biurokratiška – dėl menkos paramos reikia surinkti daug dokumentų.
Anot Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, smulkusis ir vidutinis verslas turėtų būti remiamas labiau ir jam turi būti skiriamos paskolos. Šiuo metu pradedantieji verslininkai gauna tik apie 5-6 tūkst. eurų ir tai yra „juokingi pinigai“.
Per pastaruosius metus Panevėžyje sumažėjo norinčiųjų pradėti gamybą, bet populiari prekyba, paslaugos, pakilimą išgyvena kavinių verslas.
