Nagrinėjant bylą Apeliaciniam teismui nekilo abejonių, kad sudarant sutartis buvo siekta ne sąžiningo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo, o, imituojant teisėtų sandorių sudarymą ir vykdymą, sumažinti „Snoras Development“ turimo turto masę ir taip išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
Iš viso 2012 m. vasario 23 ir kovo 1 d. buvo parduota 13 tokių nekilnojamųjų objektų (butų ir komercinių patalpų).
Teismas konstatavo, kad nesąžiningai veikė „Snoras Development“ buvęs generalinis direktorius, vedinas neteisėtų tikslų: perleisti įmonės turtą tokiu būdu, kuris leistų išvengti prievolių vykdymo įmonės kreditoriams.
Po banko „Snoras“ nacionalizacijos šis asmuo savo darbuotojams nurodė ruoštis skubiam turto pardavimui. Iš viso 2012 m. vasario 23 ir kovo 1 d. buvo parduota 13 tokių nekilnojamųjų objektų (butų ir komercinių patalpų).
Teigė rinkos tendencijomis nesidomėjusi
Visus parduodamus nekilnojamojo turto objektus įsigijo Rusijos piliečiai. Už turtą pirkėja, minėta Rusijos pilietė atsiskaitė pervesdama pinigus ne į įmonės sąskaitą Lietuvoje, o į po sandorių sudarymo atidarytą sąskaitą Kipre, kuri įmonės buhalterinėje apskaitoje registruota nebuvo.
Teismas daro išvadą, kad patirties sudarant didelės vertės sandorius turinčios atsakovės dalyvavimas šiame sandoryje nebuvo atsitiktinis. Moteris visiškai nesidomėjo buto kaina, jo rinkos verte, žinojo apie įmonės finansinius sunkumus ir bankroto procedūras, butą apžiūrėjo tik prieš pat sutarties pasirašymą, iki tol Lietuvoje nebuvo buvusi, atsiskaitė grynais pinigais.
Moteris teigė norėjusi įsigyti nekilnojamojo turto užsienyje, suradusi tinkantį butą nesidomėjo jo rinkos verte, atsiskaitė namie ir banke laikytais grynaisiais pinigais, tačiau prisipažino žinojusi, kad įmonės akcininkui BAB „SNORAS“ pradėtos bankroto procedūros.
Vėliau šie pinigai pateko į Panamoje atidarytą sąskaitą, kuri priklausė netrukus po to išregistruotai įmonei. Apeliacinis teismas pabrėžia, kad organizuojant tokį atsiskaitymo modelį buvo apsunkintas ne tik „Snoras Development“ atliktų ūkinių operacijų nustatymas, bet ir sudarytos faktinės prielaidos nevaržomam įmonės lėšų panaudojimui bei įmonei taikytų suvaržymų išvengimui.
Apeliacinį skundą pateikusi BUAB „Snoras Development“ prašė visiškai patenkinti jų ieškinį, kuris buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo, ir taikyti vienašalę restituciją – grąžinti įmonei nesąžiningai įgytą turtą. Ieškovo nuomone, sandorių sudarymo aplinkybės įrodo, kad jas sudarant buvo pažeistas įmonės teisnumas, jos kreditorių interesai bei viešoji tvarka ir gera moralė. Atsakovė (turtą įgijusi moteris) prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Teismui moteris teigė norėjusi įsigyti nekilnojamojo turto užsienyje, suradusi tinkantį butą nesidomėjo jo rinkos verte, atsiskaitė namie ir banke laikytais grynaisiais pinigais, tačiau prisipažino žinojusi, kad įmonės akcininkui BAB „Snoras“ pradėtos bankroto procedūros.
Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
