Socialdemokratai kaltina Vyriausybę neveiksnumu: bankams skaičiuojant rekordinius pelnus, žmonės moka milžiniškas palūkanas

Pasak Seimo nario Eugenijas Sabučio, matant dabartinės Vyriausybės neveiksnumą ir girdint premjerės pareiškimus, esą brangstančios būsto palūkanos – ne Vyriausybės reikalas, „ima atrodyti, kad gyvename kitoje planetoje“.

„Ne kartą atkreipėme Vyriausybės dėmesį į sprendimus, kurie buvo plačiai taikomi kitose ES valstybėse. Įspėjome premjerę Ingridą Šimonytę, kad jos vadovaujamai Vyriausybei nesiryžus priimti reikalingų žingsnių, Lietuva taps palūkanų lydere ir rekordininke.

Taip ir atsitiko. Palūkanų brangimas mūsų šalies gyventojams smogė skaudžiausiai visoje ES. Deja, Vyriausybė ne tik nieko nesiėmė, bet ir piktinosi raginimais ką nors daryti. Dabar ECB paskelbta informacija atskleidžia liūdną tiesą – Lietuva, kuri bene vienintelė netaikė jokių priemonių, yra nepralenkiama Europos „lyderė“ pagal paskolų kainą“, – komentuoja socialdemokratas E.Sabutis.

Parlamentaras pažymi, kad konservatoriai ir liberalai labai panašiai reagavo – tiksliau, nereagavo – į rekordines maisto kainas Lietuvoje.

„Vyriausybė vėl ir vėl palieka žmones vienus dorotis su problemomis, nors kitų šalių vyriausybės „įsikišo“ – ir tai suveikė: bankų apetitas kaipmat sumažėjo.

Austrija, Airija, Ispanija – visos šios šalys palengvino gyventojams tenkančią paskolų palūkanų naštą, diegė kredito įstaigų drausminimo priemones“, – vardija E.Sabutis.

Pasak jo, brangstančios paskolos ne juokais sujaukė žmonėms, ypač jaunoms šeimoms, finansinius planus, nes įsipareigojimai tampa nebepakeliami.

„Bankai praėjusiais metais pasiekė dar vieną rekordą. Jų pelnas išaugo daugiau nei du kartus. Tuo metu gyventojai turi veržtis diržus, kad padengtų paskolas.

O bankai dar ir „patarimus“ išplatino, kaip gyventi su tokia našta: pataria nebijoti kreditorių, ieškoti refinansuotojų ar tiesiog „susispausti“. Ar tai ne žiauru?“ – klausia socialdemokratas.

Seimo narys pasigenda ir aktyvesnio Lietuvos banko vaidmens.

„Vis dar laukiame ilgai žadėtų šios priežiūros institucijos sprendimų, bet jų vis dar nėra. Akivaizdu, kad traukinys jau nuvažiavo ir pagalbos priemonės jau nebesuveiks. Lietuva liks viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kurioje visa palūkanų normos padidėjimo rizika permetama ant vartotojų pečių“, – piktinasi E.Sabutis.

Jis atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės ir LB kurstomos viltys, esą ECB per ateinančius mėnesius gali nuspręsti pradėti mažinti bazines palūkanų normas, niekuo nepagrįstos, nes pats ECB to nežada.