Ji sako, kad didžiausia problema – pačių žmonių požiūris į savo negalią. Tokios nuostatos, matyt, susiję su kažkada patirtomis nesėkmėmis ieškant darbo. Iš to seka, kad ir darbdaviui bus sudėtinga patikėti žmogumi, kuris nepasitiki savo jėgomis. Taigi, svarbiausia šioje situacijoje išmokyti savimi netikintį žmogų įrodyti savo asmenines kompetencijas, norą ir pasiryžimą dirbti.
„Esu įsitikinusi, kad pirmiausiai darbdavys tai ir nori išgirsti“, – reziumuoja kasdien su darbo ieškančiais bendraujanti specialistė.
Kas laukia visuomenės, jei to nepadarysime? Žmonės su negalia ir toliau bijos atmetimo reakcijos, slėps savo negalią, o tai, kaip žinia, nepadės mažinant vyraujančių stereotipų apie negalią. Žinant, kad Lietuvoje gyvena 147 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, turinčių negalią, o iš jų dirba tik 42 tūkst., kyla klausimas, kokios aplinkybės kliudo likusiems įsidarbinti?
Svarbiausia – motyvacija ir noras dirbti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidžia, kad viena esminė priežastis – tolerancijos trūkumas. Jei norime, kad aplink mus daugėtų dirbančių žmonių, turinčių negalią, pirmiausia turime išmokti šiuos žmones priimti ir sukurti galimybes, kad jie galėtų lengviau įsidarbinti.
Pasak jos, atliktos apklausos duomenys atskleidžia, kad lengviausia Lietuvoje įsidarbinti žmonėms su judėjimo, klausos, regos, kalbos ir kalbėjimo negalia. Absoliuti dauguma (95 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų daugiau ar mažiau linkę pritarti teiginiui, kad sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jei jo kompetencija būtų pakankama.
Kiek mažiau – 72 proc. – apklaustųjų mano, kad negalią turintys žmonės yra produktyvūs darbuotojai, galintys lygiai su kitais konkuruoti atviroje darbo rinkoje. Tačiau tik maždaug pusė tyrimo dalyvių, būdami darbdaviais, į darbą būtų linkę priimti asmenis su fizine negalia. Taip pat tik 31 proc. apklaustųjų mano, kad tapę darbdaviais vienodai vertintų skirtingą negalią turinčius potencialius darbuotojus.
Netrūksta socialiai atsakingų įmonių
Socialiai atsakingose įmonėse vyrauja kitoks požiūris apie žmones, turinčius negalią. Jos savo iniciatyva ėmėsi steigti darbo vietas, suprasdamos, kad negalia ne kliūtis, jei žmogus nori ir gali dirbti, taip įnešdamos pozityvių pokyčių tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje.
Viena pirmųjų įmonių, įvertinta Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose už dėmesį darbuotojams su negalia ir tolerancijos puoselėjimą, buvo „Rimi Lietuva“, laimėjusi įsteigtą nominaciją „Socialinę integraciją didinanti įmonė“ už veiklas, įgyvendintas per 2020 m.
Šiuo metu įmonėje dirba virš 3 tūkst. darbuotojų, iš kurių apie 150 turi negalią. Kaip tikina bendrovės personalo vadovė Vaida Kaikarienė, šie kolegos pasiskirstę įvairiuose bendrovės padaliniuose – dirba ir administracijoje, ir parduotuvėse: „Būtent pastarosiose jų dirba daugiausiai:
tai ir gamybos skyrių, ir prekybos salės, ir savitarnos kasų zonos darbuotojai, įprastų kasų kasininkai bei kiti. Su kiekvienu bendraujame individualiai ir pritaikome darbo vietą pagal kiekvieno poreikius. Negalią turintys darbuotojai yra ne išimtis.
Prekybos centruose jiems sukurtos tinkamos sąlygos dirbti. Jų darbo vieta yra specialiai pritaikyta – kasos kėdė, tualetai, kriauklės, prie kurių yra galimybė privažiuoti, biure – lygiai taip pat. Stalų, kėdžių aukštis – reguliuojamas, nėra slenksčių.“
„Žmonių, kurie turi negalią, integracija yra vienas mūsų bendrovės tvarumo strateginių prioritetų, kurio nuosekliai laikomės stiprindami įvairovę organizacijoje ir skatindami tai daryti kitus. Tiesa, įdarbindami žmones, visų pirma atsižvelgiame į tai, kokia yra jų motyvacija ir noras dirbti – šie kriterijai taikomi visiems, nepriklausomai nuo jų fizinių ar kitų ypatumų“, – tikino V.Kaikarienė.
„Rimi Lietuva“ atstovė pažymėjo, kad įmonė siekia sukurti ne tik saugią aplinką negalią turintiems darbuotojams, bet ir tokias sąlygas, kad skirtingą negalią turintys žmonės kasdien jaustųsi gerai. „Dirbant pamaininiu grafiku, esant poreikiui, darbo grafikai sudaromi taip, jog vienoje pamainoje dirbtų bent du klausos negalią turintys kolegos, kad jie tarpusavyje galėtų bendrauti“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Tikslas – mažinti diskriminaciją
Pasiteiravus, kodėl įmonei svarbi negalią turinčių asmenų įtrauktis į darbo rinką, „Rimi Lietuva“ atstovė patikina, kad darbuotojų skirtumai yra šios įmonės stiprybė, atnešanti didelės pridėtinės vertės tiek į nuolatinį tobulėjimą orientuotam verslui, tiek ir visai visuomenei.
„Dėl negalią turinčių žmonių pritraukimo, įdarbinimo ir visų poreikių įgyvendinimo nuolat bendradarbiaujame su įvairiomis valstybės ir nevyriausybinėmis organizacijomis (VšĮ „SOPA“, Valakupių reabilitacijos centro ir kt.), dalyvaujame jų iniciatyvose, tad turime puikią galimybę gauti patarimų ir pasiūlymų“, – pasakoja V.Kaikarienė.
Norėdama paskatinti kitas organizacijas aktyviau įdarbinti negalią turinčius žmones, „Rimi Lietuva“ dalyvauja Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekte „Jokio skirtumo“. Šio iniciatyvos tikslas – informuoti ir šviesti visuomenę parodant, kad žmonės su negalia yra lygiaverčiai visuomenės nariai.
Patirtis keičia nuostatas
V.Kamandulienė pasakojo apie teigiamą tendenciją, kad darbdaviai, kurių įmonėse jau dirba negalią turintys darbuotojai, nusiteikę samdyti jų ir daugiau.
Taip pat dažnėja situacijų, kada registruojant darbo vietas iš karto nurodoma, kad darbo aplinka yra draugiška asmenims su negalia, o įdarbinti negalią turintys žmonės saugiai integruojasi į darbo aplinką ir komandas. Be to, ir pati Užimtumo tarnyba yra atvira žmonėms, turintiems negalią – šiuo metu įvairiuose tarnybos struktūriniuose padaliniuose, įskaitant ir klientų aptarnavimą, dirba 66 darbuotojai, turintys negalią.
Žmones su negalia padrąsinti, aktyvinti, prieš integruojantis į darbo rinką, vėlgi tenka Užimtumo tarnybos specialistams, na, o kitas etapas – įtikinti darbdavius, kad tarp darbo ieškančių yra tų, kurie atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
Pašnekovė neslepia, kad pastaraisiais metais darbuotojų su negalia diskriminacija mažėjo, tačiau darbdavių požiūris į riboto darbingumo asmenis vis dar kelia susirūpinimą. Kitaip tariant, nežinojimas, dvejonės, išankstinės nuostatos ar nepagrįsti stereotipai juos vis dar stabdo nuo aktyvesnio įsitraukimo į darbo rinką.
Kaip pavyzdį galima paminėti protinę negalią turintį darbuotoją, kuris atlikdamas kruopštumo reikalaujančias monotoniškas funkcijas vienoje ar kitoje pozicijoje yra nepralenkiamas, arba judėjimo negalią turintis asmuo, kurio negalia niekaip neriboja jo galimybių dirbti intelektualų darbą.
Laukia svarbūs pokyčiai
Tvirtas žingsnis gerinant negalią turinčių žmonių įtrauktį į darbo rinką bus žengtas jau netrukus. „Pokyčiai ir naujos pagalbos priemonės, kurios pradės veikti nuo 2023 m., pagerins jų galimybes įsidarbinti.
Daugiau pagalbos sulauks ir darbdaviai, kurie priims dirbti negalią turinčius žmones ar išlaikys negalią įgijusio žmogaus darbo vietą“, – pristatydama būsimus pokyčius sako SADM Darbo rinkos grupės vadovė Kristina Maksvytienė.
Pasak jos, naujos pagalbos priemonės atvers daugiau galimybių žmonėms su negalia dirbti tai, ką nori, ir ten, kur nori.
„Siekiame didinti asmenų su negalia užimtumą atviroje darbo rinkoje, todėl siūlome lanksčias pagalbos priemones, kurios atlieptų individualius žmonių su negalia poreikius. Iki šiol galiojusi tvarka ribojo jų galimybes rinktis darbo vietą, nes priklausomai nuo įmonės statuso (socialinės įmonės ir tokios įmonės statuso neturintys darbdaviai), tiek jie, tiek juos į darbą priimantys darbdaviai sulaukdavo nevienodos pagalbos“, – sako K. Maksvytienė.
Žmonių, turinčių negalią, įdarbinimą galima palyginti su veidrodžiu, kuris atspindi darbdavių socialinę atsakomybę ir atvirumą.
Ji pasakoja, kad nuo 2023 metų valstybės pagalba ir paslaugos – parama darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui, subsidijos darbo asistento išlaidoms, lydimoji pagalba įsidarbinus, įdarbinimas subsidijuojant ir kitos priemonės – keliaus paskui žmogų, nepriklausomai nuo įmonės statuso. „Taigi, atsisakę socialinių įmonių ir jose sukurtų segreguotų darbo vietų rėmimo, sukursime žmonėms su negalia vienodas sąlygas dirbti atviroje darbo rinkoje ir patiems nuspręsti, kur ir ką jie norėtų dirbti. Norintys pasinaudoti tokia pagalba įsidarbinant, turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą“, – pabrėžia ji.
Pašnekovė priduria, kad Užimtumo įstatyme yra ir daugiau pakeitimų: „Pavyzdžiui, nustatyta išimtis, kad bedarbio statusas nepanaikinamas, jei asmuo be svarbių priežasčių nutraukia dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, kai ji taikoma neterminuotai, įdarbinant sunkiausia negalią turinčius žmones ir jis galės dalyvauti jam reikalingose priemonėse. Subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nebus nutrauktas ir tokiu atveju, jei įdarbintas subsidijuojant asmuo pradės papildomai dirbti savarankiškai.“
Pasak jos, tikimasi, kad palankesnės sąlygos paskatins žmones su negalia drąsiau ir aktyviau ieškoti darbo, o įmonės plačiau atvers jiems duris, todėl kasmet dirbti pradės daugiau kaip po 3 tūkst. žmonių su negalia. Tikimasi, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbs 39 proc. negalią turinčių darbingo amžiaus žmonių, o 2030 m. – 47 proc.
Apie socialiai atsakingas iniciatyvas
Nors paskutiniai dveji metai buvo kupini išbandymų ir teko susidurti su daugybe iššūkių, kurie vis dar neapleidžia, tačiau, nepaisant visų sunkumų, socialinė atsakomybė šalies įmonėse neliko antrame plane net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis.
„Priešingai, kai kurios įmonės ėmė daryti kur kas daugiau, taigi padaugėjo socialinių iniciatyvų, sutelkiančių visus veikti kartu ir padaryti daugiau, kad aplinka, kurioje gyvename, būtų saugesnė ir gražesnė, kad didėtų dėmesys darbuotojams, bendruomenėms, ir augtų mūsų tolerancija labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms“, – sako SADM Darbo teisės grupės patarėja, Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų (NAVA) konkurso komisijos pirmininkė Liudvika Gražulienė.
Ji pasakoja, kad įmonės, kurios savo inciatyva steigia darbo vietas negalią turintiems žmonėms, keičia ne tik mūsų požiūrį apie negalią, stiprina negalią turinčių žmonių pasitikėjimą savimi išdrįsti ieškoti darbo, dirbti ir keisti savo gyvenimą. „Tokios įmonės vertos įvertinimo, nes kuria pridėtinę vertę ne tik verslui, bet ir visai šaliai. Jų pavyzdžiu seka kitos įmonės, siekdamos būti atviros žmonėms, turintiems negalią“, – apie teigiamus pokyčius kalbėjo L.Gražulienė.
Šiemet jau 14-ą kartą organizuojamo NAVA konkurso apdovanojimuose bus pagerbtos įmonės, labiausiai prisidėjusios prie savo darbuotojų ir visuomenės socialinės gerovės kūrimo, sveikos aplinkos saugojimo bei įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų plėtros Lietuvoje. Šių apdovanojimų tikslas – atkreipti platesnės visuomenės dėmesį į socialiai atsakingo verslo svarbą ir naudą visuomenėje.
Priminsime, kad šiais metais NAVA konkurse varžomasi dėl šešių nominacijų – „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė“, „Šeimai palankiausia darbovietė“, „Negalią turintiems žmonėms draugiškiausia įmonė“.
Išskirtinį dėmesį visuomenei, darbuotojams ir aplinkai pademonstravusi įmonė, 2022 m. prisidėjusi prie socialinės atsakomybės principų taikymo savo veikloje, bus pagerbta prestižine nominacija „Metų socialiai atsakinga įmonė“.
Iki lapkričio vidurio iš viso NAVA konkursui 65 Lietuvos įmonės pateikė 110 paraiškų. Jas jau vertina komisija, sudaryta iš SADM, Aplinkos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, asociacijos „Investor“s Forum“, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ narių. Jie iki gruodžio vidurio balsuodami rinks kiekvienos nominacijos laimėtojus.
Nuo 2019 metų konkursų pretendentų veiklas socialinės atsakomybės srityse vertina ne tik NAVA komisija, bet ir visuomenė. Naujienų portalo 15min skaitytojai 2023 m. metų sausį bus kviečiami skirti savo balsus įmonėms, kurios vertos nominacijos „Aplinkai draugiškiausia įmonė“.
Lietuvos įmonėms, nuveikusioms daugiausiai darbų socialinės atsakomybės srityje ir labiausiai prisidėjusioms prie socialinės atsakomybės vertybių puoselėjimo verslo sektoriuje 2022 metais, iškilmingai apdovanojimai bus įteikti 2023 metų sausio 19 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Apdovanojimų įteikimo ceremoniją bus galima stebėti ir naujienų portale 15min.
