„Atsiranda vis daugiau gurmaniškų produktų, žmonėms vynas asocijuojasi ne tik su vynu kaip gėrimu, bet su maistu, jis derinamas su kava, šokoladu, dešra, sūriais ir kitais produktais. Į vyną žiūrima ne kaip į alkoholinį gėrimą, bet kaip į gyvenimo būdo dalį“, – pasakojo A.Starkus.
Paklaustas, už kokią sumą galima įsigyti padoresnio vyno butelį, jis sako, kad geriamo vyno galima nusipirkti ir už 12 litų, tačiau tuomet galėsite pajusti skirtumą tik tarp balto arba raudono vyno. O nuo 20 litų galima rasti vynų, kuriuos geriant būtų jaučiamas vynuogių skirtumas.
„Ties 30 litų atsiranda ir ąžuole palaikytų vynų, jau gali šalį, klimatą atpažinti. Geriant brangesnį vyną jo skoniui įtakos daro daugiau veiksnių, kuriuos fiksuoja žmogaus smegenys ir kurie teikia daugiau malonumo, – priduria someljė. – O maždaug nuo 50 litų ribos prasideda normaliai brandinti ąžuoliniai vynai. Pirkdamas vyną už 50 litų gali jausti vynų skirtumą iš viso pasaulio.“
Pasak jo, pastaruosius kelerius metus ypač populiarėja balti vynai iš „Riesling“ veislės vynuogių. Sėkmingai prieš kelerius metus debiutavo pirmieji Verdicchio rūšies vynai – vos per kelerius metus jie tapo visiems žinomi
Parodos „Vyno dienos“ metu savo vynus pristato Lietuvos vyno importuotojai, gurmaniškų produktų bei vyno aksesuarų pardavėjai. Atvyksta vyndarių iš įvairių užsienio šalių, Italijos, Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos atstovai. Per dvi parodos dienas apsilanko apie 3 500 lankytojų.
