Karšto vandens skaitiklių priežiūros mokestis mažės nuo 3,16 iki 2,69 lito (be PVM) arba beveik 15 proc. Tai reiškia, kad už vieną skaitliuką gyventojai kasmet mokės maždaug 5 litais mažiau.
Tam pritarė ir Valstybinė metrologijos tarnyba.
Primename, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo užsakiusi galimybių studiją, kurią rengė bendrovė „Civitta“. Tyrimas parodė, kad panaikinus ar pakoregavus kai kuriuos mokėjimus, dar atsiranda galimybė sutaupyti, o sutaupytas lėšas skirti namo būklės gerinimui.
Studiją „Komunalinių ir kitų mokesčių už centralizuotai teikiamas paslaugas palankesnio gyventojams apskaičiavimo ir mokėjimų galimybių“ rengę konsultantai analizavo visus 15 daugiabučių pastatų administratorių administruojamus mokėjimus (administravimo, techninės priežiūros, šiukšlių išvežimo), kiekvienam iš jų parengtos rekomendacijos dėl tobulinimo.
Studijos tikslas buvo išsiaiškinti, ar komunaliniai mokėjimai nėra per dideli, kokios galimybės dar sutaupyti, kaip patobulinti sistemą.
Studija parodė, kad pastatų administratoriai gali dirbti efektyviau, optimizuoti veiklos kaštus, o kiekvienas standartinis maždaug 50 m2 butas galėtų sutaupyti iki 12 litų per mėnesį arba nuo 60 iki 140 litų per metus. Priklausomai nuo namo galimybių, standartinio 60 butų, maždaug 2400 m2 ploto daugiabučio gyventojai galėtų sutaupyti apie 6 600 litų per metus. Šios lėšos galėtų būti kaupiamos namo remonto darbams. Nes šiandien, nors palyginti su kitais miestais, vilniečiai kaupia daugiau lėšų, tačiau kaupiančiųjų yra tik 10-15 proc.
Galimybių studija parodė, kad Vilniuje mažiausi mokėjimai už komunalines paslaugas lyginant su didžiaisiais šalies miestais ir Baltijos valstybių sostinėmis. Pavyzdžiui, Rygoje gyventojai vidutiniškai moka 100, Taline – 53 litus per mėnesį, kauniečiai 48, vilniečiai – 44 litus, pažymima Sandros Trinkūnaitės-Rimkienės trečiadienį paviešintame pranešime Viešųjų ryšių skyriaus vyresniosios specialistės.