Ketvirtadienį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodė sustabdyti 120 mln. litų atliekų rūšiavimo gamyklos konkursą, kurį rengė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC). Pasiūlymų vertinimo metu iš septynių dalyvių liko tik vienas. Dar nepaskelbus konkurso pabaigos dėl jo Vilniaus savivaldybėje buvo sušauktas skubus pasitarimas, kuriame VAATC vadovui Nerijui Žyliui teko išklausyti daug priekaištų. Iš konkurso pašalinta bendrovė „Prime capital“ kreipėsi į teismą.
Ant nusikaltimo ribos
„Kiek truks tyrimas, priklausys nuo to, kaip greitai gausime informaciją iš pirkimą vykdančios organizacijos ir dokumentų apimties. Mes šitą pirkimą pasistengsime išnagrinėti kuo greičiau“, – 15min.lt sakė VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas.
„Jei valstybės įstaigos jaučia politikų spaudimą – tai jau yra nusikaltimas, apie kurį jos nedelsdamos turėtų pranešti teisėsaugos institucijoms“, – sakė Ž.Plytnikas.
Pasak jo, atvejų kai trys ar keturi dalyviai atkrenta ir lieka vienas, nebūtinai mažiausią kainą pasiūlęs pretendentas, viešuosiuose konkursuose būna jau keletą metų. Jų itin daug statybų konkursuose. Tokia tendencija tarnybai kelia nerimą.
VAATC pirkimo komisija sulaukė didelio politikų dėmesio. Praėjusį antradienį sostinės mero Artūro Zuoko kabinete įvykusio posėdžio metu centro atstovams buvo beriami priekaištai ir reikalaujama pasitelkti papildomus ekspertus ir dar kartą įvertinti konkurso dalyvius. Ž.Plytniko nuomone, teisėtu būdu to padaryti neįmanoma.
„Tikrai neįsivaizduoju, kaip tai galėtų būti padaryta. Perkančiosios organizacijos sudaryta komisija įvertina pasiūlymus ir priima sprendimą. Jei ji sprendžia nekompetentingai, tai gali būti taikomos sankcijos arba tokia komisija turėtų atsistatydinti. Mes įvertinsime šio konkurso teisėtumą. Sprendimas priklausys nuo to, ar bus nustatyti pažeidimai ir kiek jie rimti. Nematau jokio kelio, kad pati perkančioji organizacija dabar galėtų kažką keisti“, – sakė jis.
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./Žydrūnas Plytnikas |
VPT vadovui kėlė abejonių politikų kišimasis į šį konkursą: „Sprendimai susiję su viešaisiais konkursais turėtų būti nepriklausomi. Politikai gali pasiteirauti, kaip vyksta konkursas, tačiau komisija atskleisti konfidencialios informacijos tikrai negali. Jei valstybės įstaigos jaučia politikų spaudimą – tai jau yra nusikaltimas, apie kurį jos nedelsiant turėtų pranešti teisėsaugos institucijoms. Sprendimai viešuosiuose konkursuose turėtų būti nepriklausomi.“
Vicemerą pribloškė mero įžūlumas
„Buvau priblokštas. Įsivaizdavau, kad mes, politikai, negalime daryti įtakos tokių komisijų darbui. O čia vyko atviras ir įžūlus spaudimas“, – dėstė J.Pinskus.
Vilniaus vicemeras „darbietis“ Jonas Pinskus 15min.lt sakė, jog laiku nebaigtas konkursas brangiai kainuos visiems sostinės gyventojams: „Aplinkos ministerijos nustatytas terminas yra rugsėjo 1 d. Jeigu VAATC nepasirašys sutarties su rangovu, jis numatyto 100 mln. litų nebegaus. Rūšiavimo atliekų gamyklą vis tiek turėsime statyti, tačiau tai darysime ne iš ES lėšų, o iš vargano Vilniaus miesto biudžeto.“
J.Pinskus pasidalino savo įspūdžiais iš praėjusią savaitę A.Zuoko kabinete sušaukto posėdžio. „Tas posėdis mane labai nustebino. Siūliau kreiptis į atitinkamas institucijas, bet ne patiems politikams kištis į konkursą. Buvau priblokštas. Įsivaizdavau, kad mes, politikai, negalime daryti įtakos tokių komisijų darbui. O čia vyko atviras ir įžūlus spaudimas. Mačiau, kad, mero supratimu, kištis galima. Įsivaizduokite, kas būtų įvykę, jei aš būčiau sušaukęs tokį posėdį savo kabinete ir pasakęs, kad man nepatinka šitas nugalėtojas – atšaukt, išmest ir taip toliau?“ – retoriškai klausė politikas.
 |
| Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus |
„Prašymų buvo įvairių, tačiau kaip galima pakartoti jau įvykusias procedūras?“, – klausė E.Anulis.
Dar nesibaigus konkursui žiniasklaidoje kilusį skandalą pašnekovas įvertino kaip spaudimą pirkimo komisijai: „Su VAATC vadovu Nerijumi Žyliumi nebuvome pažįstami iki jam pradėjus vadovauti. Buvo rašoma, kad jis yra Darbo partijos narys. Per posėdį viešai jo paklausiau, ar tai tiesa. Jis aiškiai atsakė – ne. Buvau kaltinamas gavęs milijoninį kyšį. Tai kosminės nesąmonės“, – piktinosi J.Pinskus.
Žinių, jog politikai prašė kviesti papildomus ekspertus ir iš naujo vertinti konkurso dalyvius, nepaneigė ir VAATC pirkimo komisijos vadovas Egidijus Anulis: „Esu įsitikinęs, kad visos pirkimo procedūros atliktos laikantis įstatymų. Mes pateikėme visus duomenis, kad buvo ne vienas, o keturi ekspertai, kurie vertino pasiūlymus. Prašymų buvo įvairių, tačiau kaip galima pakartoti jau įvykusias procedūras?“
Jam nuostabą kėlė ir viešai vardijamos pasiūlymų sumos. „Kitų tiekėjų vokai nebuvo atplėšti. Neįsivaizduoju, kaip kaina tapo vieša, tačiau ją galėjo paviešinti ir patys konkurso dalyviai“, – sakė E.Anulis.
Sąmoningas kenkimas
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Specialiųjų turimų tarnybą (STT) prašydamas išsiaiškinti padėtį šalies atliekų tvarkymo rinkoje. Šiuo metu šalyje vyksta dešimt panašių pirkimų, kurių bendra vertė viršija 450 mln. litų. Tačiau iš 10 konkursų sutartys pasirašytos tik dėl dviejų atliekų rūšiavimo centrų. Likę konkursai įstrigę teismuose.
„Ar čia nevyksta bandymas perimti visą Lietuvos atliekų tvarkymo rinką išstumiant ES pinigus?“, – svarstė V.Mazuronis.
„Pinigų įsisavinimas vyksta labai keistai. Daugelis konkursų rengiami po kelis kartus. Utena keturis kartus vykdė pirkimą ir iki šiol yra be operatoriaus, Kaunas – du, Alytus – tris, Šiauliai – tris. Rezultato nėra. Kyla klausimas, kodėl trejus metus visi šie procesai taip sunkiai juda pirmyn? Ar jiems kas nors sąmoningai netrukdo? Ar čia nevyksta bandymas perimti visą Lietuvos atliekų tvarkymo rinką išstumiant ES pinigus? Tai reikštų, kad atsisakoma atliekų rūšiavimo ir pereinama prie deginimo arba projektai turėtų vykti už skolintus pinigus, kurie didintų kainą visiems vartotojams“, – 15min.lt sakė ministras.
Pasak jo, Lietuva yra įsipareigojusi iki 2013 m. 50 proc. sumažinti atliekų patekimą į sąvartynus ir iki 2020 m. pasiekti, kad 50 proc. visų atliekų būtų perdirbama. Jei nepastatysime gamyklų, yra didelė tikimybė, kad šių įsipareigojimų neįvykdysime. O tai reikš, kad sulauksime finansinių sankcijų iš ES.
 |
| Valentinas Mazuronis |
„Tiek Generalinė prokuratūra, tiek Valstybės saugumo departamentas turi stebėti valstybei ekonomiškai svarbius procesus ir juos vertinti. Man kelią didžiulį nerimą informacija, kurią gaunu. Tikrai nenoriu, kad mūsų atliekų tvarkymo sektorius taptų toks, kaip Italijoje“, – teigė V.Mazuronis
