Nors Europos mastu tokių sėkmės istorijų netrūksta, Lietuvos įmonėms įgyti išimtines teises tam tikra spalva žymėti savo prekes ar paslaugas – beveik neįmanoma užduotis. Po ilgai trukusių bandymų nesėkmę galiausiai patyrė dar viena bendrovė – „Lietuvos paštas“.
Kodėl verta siekti išimtinių teisių į spalvą?
Prekių ženklas yra viena iš konkurencijos priemonių, padedančių vartotojui atskirti konkretaus gamintojo gaminį iš kitų tos pačios grupės prekių. Tokią funkciją gali atlikti ne tik žaismingas žodis, patrauklus grafinis apipavidalinimas, bet ir spalva, ypač jeigu ji būdinga tik vieno konkretaus gamintojo gaminiams ar jų linijai. Pavyzdžiui, pagal šviesiai violetinės spalvos pakuotes mes šokoladų lentynoje iš karto atskiriame MILKA produktus.
Tokie išskirtinumo suteikiantys požymiai neretai susilaukia ir konkurentų dėmesio, kurie savo analogiškų prekių pakuotes kuria naudodami tokias pačias spalvas. Tokiu atveju prekių ženklo registracija gali būti vienintelis būdas, galintis sėkmingai apsaugoti nuo tokių konkurentų ketinimų – jeigu kiti pakuotės elementai nėra panašūs, vien tik pakuotės fono spalvos sutapimas gali būti nepripažintas nesąžininga konkurencija.
Prekių ženklais vien Europos Bendrijoje yra registruoti iš viso 22 iš vienos spalvos sudaryti prekių ženklai ir 48 dviejų spalvų deriniai. Pavyzdžiui, šviesiai violetinė spalva yra registruota „Kraft Foods Schweiz Holding GmbH“ gaminamam šokoladui ir konditerijos gaminiams žymėti, o „Deere & Company“ geltonos ir žalios spalvų derinys – įvairiai žemės ūkio technikai, įrankiams ir padargams žymėti.
Visgi, yra ir nemažai atvejų, kuomet įmonės spalvų deriniai yra puikiai žinomi, atpažįstami ir vartotojų nesiejami su jokiomis kitomis prekėmis ar paslaugomis, tačiau taip ir netapę registruotais spalviniais prekių ženklais. Puikus to pavyzdys galėtų būti baldų prekybos milžinė IKEA, kuriai taip ir nepavyko gauti išimtinių teisių į geltonos ir mėlynos spalvos naudojimą.
Šiuo metu Lietuvoje yra registruotas tik vienas iš vienos spalvos sudarytas prekių ženklas ir du iš dviejų spalvų derinio sudaryti prekių ženklai.
Lietuvos įmonėms pasiseka rečiau
Nors tiek Bendrijos, tiek nacionaliniams prekių ženklams yra keliami tokie patys reikalavimai, Lietuvoje įgyti išimtines teises į spalvos ar spalvų derinio prekių ženklą pasiseka tik vienetams. Šiuo metu Lietuvoje yra registruotas tik vienas iš vienos spalvos sudarytas prekių ženklas ir du iš dviejų spalvų derinio sudaryti prekių ženklai.
Šie laimingieji – įmonė „United Parcel Service of America“ (žinoma dėl prekių ženklo „UPS“), įregistravusi rudą spalvą savo teikiamoms skubių siuntų pristatymo paslaugoms žymėti, bendrovė „Schaeffler Technologies AG & Co KG“, kuriai priklauso geltonos ir juodos spalvų derinys įvairioms transporto priemonių dalims ir detalėms žymėti bei „Žalgirio“ krepšinio centras, įgijęs išimtines teises į žalios ir baltos spalvų derinį įvairiai atributikai (suvenyrams, drabužiams ir pan.).
„Lietuvos pašto“ nesėkmė
Minėtas tendencijas puikiai iliustruoja „Lietuvos pašto“ atvejis – po ilgo bylinėjimosi bendrovei taip pat nepavyko įregistruoti spalvinių prekių ženklų.
„Lietuvos paštas“ siekė įregistruoti du prekių ženklus: vieną, sudarytą iš geltonos spalvos, o kitą – iš geltonos ir juodos spalvų derinio. Tačiau bendrovės argumentai neįtikino nei Vilniaus apygardos teismo, nei Lietuvos apeliacinio teismo – šių metų rugsėjį buvo priimtas sprendimas tokių prekių ženklų neregistruoti.
Ženklus buvo atsisakyta registruoti dėl jų skiriamojo požymio neturėjimo ir „Lietuvos paštui“ neįrodžius įgyto skiriamojo požymio dėl spalvų naudojimo.
Teismų vertinimu, „Lietuvos paštas“ prekių ženklų skiriamąjį požymį dėl spalvų naudojimo įrodinėjo tik pavieniais pavyzdžiais, kurie neįrodo nei nuolatinio išimtinai geltonos spalvos bei geltonos ir juodos spalvų derinio naudojimo visų nurodytų paslaugų atžvilgiu, nei tokio naudojimo kuriai nors konkrečiai paslaugai žymėti.
Be to, nė vieno iš įrodymų pagrindu negalima daryti išvados dėl pareikštų registruoti ženklų skiriamojo požymio ir atpažįstamumo tarp vartotojų, kas leistų spręsti, ar pareikšti registruoti žymenys gali atlikti pagrindinę – identifikacinę – prekių ženklo funkciją.
Norėdamas įrodyti prekių ženklo atpažįstamumą, „Lietuvos paštas“ buvo pasitelkęs tokiais atvejais gana dažnai naudojamą priemonę – vartotojų apklausos rezultatus, tačiau teismai juos įvertino kritiškai.
Pasak jų, viename klausime pateiktas ženklas suponavo respondentų atsakymus į kitus apklausos klausimus, o apklausos rezultatai taip pat neatskleidė žymenų atpažįstamumo konkrečių paraiškoje nurodytų paslaugų atžvilgiu.
Kaip laimėti spalvų loterijoje?
Galima sakyti, kad kol kas spalvų registracija prekių ženklu Lietuvoje – daug pastangų kainuojanti loterija. Tačiau pasiryžusiems siekti išimtinių teisių į spalvą kaip prekių ženklą, vertėtų vadovautis keliomis esminėmis taisyklėmis.
Kad spalva identifikuotų konkretų prekių ar paslaugų šaltinį, ji visų pirma turi būti specifinė, nebūdinga atitinkamoms prekėms ar paslaugoms (pavyzdžiui, oranžinė – apelsinams). Kita esminė sąlyga – spalvos naudojimas įmonės veikloje turi būti nusistovėjęs bei nuoseklus ir svarbu, kad būtų galima tai įrodyti. Labai svarbus ir prekių ar paslaugų sąrašo konkretumas, tikslumas ir apibrėžtumas.
Pravartu žinoti, kad siekis įregistruoti spalvos ar spalvų derinio prekių ženklą, net ir tuo atveju, jeigu spalva iš tiesų yra ilgai ir intensyviai naudojama įmonės veikloje, gali būti pasmerktas vien dėl noro ženklą registruoti visoms kurios nors klasės prekėms ar paslaugoms (ar netgi ne vienai klasei), žymėti.
