Jeigu bendrovės pasiūlymas bus priimtas, ji galės atsikratyti daugiau kaip 2 tūkst. įvairių valdžios institucijų pareikštų ieškinių, kuriuose teigiama, jog „Johnson & Johnson“ nuskausminamųjų vaistų, tokių kaip „Duragesic“ ir „Nucynta“, reklama buvo vienas iš veiksnių, paskatinusių priklausomybės nuo opioidų plitimą.
Ieškiniuose taip pat pažymima, jog „Johnson & Johnson“ prie „opioidų krizės“ prisidėjo ir tuo, kad buvę bendrovės padaliniai, kuriuos ji pardavė 2016 metais, tiekė ingredientus kitiems opioidų gamintojams.
„Johnson & Johnson“ investuotojai bendrovės pasiūlymą greičiausiai įvertins teigiamai, nes analitikai prognozavo, jog bendrovei teks išmokėti didesnę sumą. Pavyzdžiui, banko „Wells Fargo“ ekspertai manė, jog gamintoja turės išmokėti 5–10 mlrd. JAV dolerių.
Dieną anksčiau „The Wall Street Journal“, remdamasis informuotais šaltiniais, pranešė, jog trys didžiausi JAV vaistų platintojai – „McKesson“, „AmerisourceBergen“ ir „Cardinal Health“ – svarsto galimybę išmokėti 18 mlrd. JAV dolerių ir išvengti teismų dėl ieškinių, kurie buvo pareikšti dėl bendrovių vaidmens opioidų krizėje.
Pagal svarstomą susitarimą bendrovės šią sumą kartu išmokėtų per kitus 18 metų, pažymėjo leidinio šaltiniai.
Ieškinius vaistų gamintojams ir platintojams, taip pat vaistinėms pareiškė beveik visų JAV valstijų, taip pat tūkstančių šalies miestų ir apylinkių valdžia.
Daugiau kaip 2 tūkst. ieškinių teigiama, jog pernelyg agresyvi receptinių nuskausminamųjų vaistų reklama ir nepakankama vaistų skirstymo kontrolė paskatino priklausomybės nuo opioidų plitimą.
JAV ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šalyje kasdien miršta 130 žmonių, perdozavusių opioidų. Per pastaruosius 20 metų opioidai nusinešė daugiau kaip 400 tūkst. amerikiečių gyvybes.
