Pagal naujai priimtas taisykles tarptautinės įmonės ir jų patronuojamosios įmonės, veikiančios ne vienoje ES šalyje ir gaunančios daugiau nei 750 mln. eurų pajamų, turės viešai internete skelbti kiekvienoje ES valstybėje mokamų mokesčių sumas.
Patronuojamosios įmonės ar filialai, kurių pajamos nesiekia nurodytos ribos, taip pat privalės skelbti informaciją apie savo mokesčius tuo atveju, jeigu jos veikia tik tam, kad pagrindinė įmonė išvengtų naujųjų reikalavimų dėl ataskaitų teikimo.
Mokesčių skaidrumo ataskaitos taip pat turėtų apimti mokesčius, sumokėtus su ES mokesčių srityje nebendradarbiaujančiose ir į vadinamuosius ES juodąjį ir pilkąjį sąrašus įtrauktose šalyse.
Skelbiama, kad kai kurie Europos parlamento nariai reikalavo dar griežtesnių nuostatų, skirtų kovai su pelno perkėlimu į mokesčių rojus už ES ribų.
Remiantis 2019 m. Mokesčių rojaus indeksu, 2 iš 10 didžiausių pasaulio mokesčių rojų yra ES šalys. Aukščiausiai – ketvirtoje vietoje, iškart po Kaimanų salų – rikiuojasi Nyderlandai, šeštąją vietą užimą Liuksemburgas. Už dešimtuko ribos, 11 vietoje, liko Airija.
ES mokesčių stebėjimo centro 2020 m. paskelbtame tyrime daroma išvada, kad apie 80 proc. ES perkeliamo pelno yra perkeliama į ES mokesčių rojus.
Nors Lietuva nėra įrašyta tarp įvardijamųjų mokesčių rojų, ją naujoji tvarka taip pat palies, mano mokesčių ekspertas ir tarptautinės kompanijos „EY“ mokesčių praktikos partneris Kęstutis Lisauskas.
„Įmonių, kurių apyvarta viršija 750 mln. eurų, Lietuvoje jau tikrai yra. Jos yra išvysčiusios veiklą bent jau Baltijos šalyse, o pačios didžiausios ir plačiau. Joms teks tą prievolę įvykdyti. Kitų šalių administratoriai gali pradėti tyrimus, užduoti klausimų, pavyzdžiui, kodėl tiek mažai sumokėta, paprašyti pasižiūrėti į įmonių grupės sandorių kainodarą. Jeigu bendrovės nesugebės atsakyti, gali prasidėti ir patikrinimai ar mokestiniai ginčai“, – 15min komentavo pašnekovas.