– Justai, neseniai pranešėte pritraukę 7,2 mln. JAV dolerių A serijos investiciją. Akivaizdu, kad bendrovė auga – jau ne kartą apie tai girdėjome tiek žiniasklaidoje, tiek ir neformaliuose pokalbiuose. Sėdime naujame jūsų biure, ore dar tvyro permainų dvasia. O nuo ko viskas prasidėjo?
– Iš tiesų, šiandien smagu prisiminti, nuo ko viskas prasidėjo. Daug kartų teko pasakoti šią istoriją ir kaskart ji nuskamba vis kitaip. Pačiai kompanijai šiandien 6 metai, bet iš tiesų viskas prasidėjo kiek anksčiau, gal prieš 8 metus. Tada dar su partneriais turėjau skaitmeninės rinkodaros agentūrą Klaipėdoje.
Kurdami svetaines ir prekės ženklus, mes nuolat susidurdavome su klientų prašymu pateikti jų svetainės lankomumo statistiką. Jokie kiti duomenys tada dar nebuvo analizuojami, tik lankomumas – kiek atėjo, kiek išbuvo.
Dirbant su klientais mums kasdien ramybės nedavė vienas klausimas – kodėl tas „Google Analytics“ yra toks sudėtingas? Atidarai jį ir galvoje natūraliai gimsta frazė „what a f***“. Tai reali mūsų pavadinimo gimimo istorija, tik vietoje to žodelio iš F raidės pridėjome žodį „graph“. Gavome „Whatagraph“!
O „graph“ todėl, kad tuo metu rinkoje buvo labai populiarūs infografikai. Lietuvoje ir pasaulyje žiniasklaidoje buvo plačiai naudojami infografikai, tai buvo ant bangos. Ir tada pagalvojau, kodėl „Google Analytics“ informacija, su kuria mes kasdien dirbame, negali būti taip pat suprantamai ir grafiškai pavaizduota? Tada ir gimė ta pradinė idėja, kuri, kaip dažnai nutinka, pradžioje kuriam laikui nugulė į stalčių.
Bet idėjos nepamiršome ir po truputį eksperimentuodami nusprendėme sujungti infografikos žanrą su klientų ataskaitomis. Kai pirmą kartą vienas mūsų užsakovų pamatė tokią naujo tipo ataskaitą – jį lyg nušvitimas aplankė, jis pagaliau suprato, ką mes čia darome, kokia iš viso to nauda ir kaip jo verslas gali dar labiau augti.
Taigi pamatęs aiškiai ir vizualiai pateiktą svetainės statistiką, klientas praregėjo ir iš esmės nutiko taip, kad jau pirmoji mūsų sukurta vizuali ataskaita tapo nebe ataskaita, o tokiu kaip ir tyliu pardavimu klientui, paskatinimu investuoti dar daugiau pinigų į svetainę ir kartu – į mūsų paslaugas.
Ilgai netrukus, paklausėme savęs – gal galime ir kitiems klientams tokias ataskaitas rengti? Apie jokį naują verslą nebuvo nė kalbos, viską darėme savo rankomis ir tiesiog galvojome, kad mums pavyks lengviau atsiskaityti klientams, pateikiant jiems tokį „simplified Google Analytics“ (liet. paprastesnį Google Analytics)
Kai visa tai pradėjome, Lietuvoje veikė gal vienas VC fondas ir tuo metu turbūt net tokio lietuviško žodžio, kaip „startuolis“, nebuvo.
Mūsų ataskaitos pradėjo patikti vis platesniam klientų ratui ir jie vis dažniau pradėjo klausinėti, kada pateiksime jiems naują ataskaitą. Buvo metas, kai maždaug 100-ui klientų rankomis darydavome tas mūsų naujas ataskaitas, vienu metu agentūroje dirbo 4 dizaineriai, kurie sekmadieniais, besibaigiant savaitei, maketuodavo ataskaitas. Apie automatizaciją tada dar negalvojome, nelabai buvo laiko…
Tada ir kilo mintis, kad galbūt galima šią paslaugą „supakuoti“ į atskirą naują produktą.
– Kokiu momentu supratote, kad naujasis jūsų konceptas veikia ir iš to galima daryti naują verslą?
– Tai įvyko apie 2015 m., kai, pabendravę su keliais didelių agentūrų atstovais ir sulaukę pirmų užsienio klientų užklausų, nusprendėme – laikas viską automatizuoti, kitaip nieko nebus. Kaip tik tais metais išgirdau apie galimybę dalyvauti „Rockstart startup“ akseleratoriuje Amsterdame. Aplikavome ir mus atrinko gal iš 3000 kandidatų.
Nuvažiavome į Amsterdamą kovo viduryje. Tikri Vakarai, saulė šviečia, o pas mus Lietuvoje tuo metu dar žiema buvo. Renginys buvo nuostabus – dalyvius vaišino alumi, pilna įdomių žmonių. Tai dabar mums viskas atrodo savaime suprantama, esame prie visko pripratę. Tada visa tai buvo kažkas tokio, visiškai nauja.
Atėjo laikas idėjos pristatymui scenoje (to make a pitch angl.). Tuo metu nelabai žinojom, kas tai yra, prieš atvažiuodami pasižiūrėjome Youtube, kaip ten tai atrodo ir pirmą kartą gyvenime padarėme. Viskas pavyko neblogai, iš 30-ies prisistačiusių kompanijų mus išrinko ir pakvietė dalyvauti akseleratoriuje.
Nieko nelaukdami susipakavome ir su visa komanda – aštuoniese – atvykome į Amsterdamą. Labai sudėtingai išsinuomavome butą ir 4 mėnesius visi gyvenome ant grindų. Bet buvo labai smagu. Tada ir sutikau savo mentorių, kuris ir šiandien yra labai svarbus mano patarėjas.
Jis mane visko pamokė, paaiškino, kas yra tas SaaS’as (programinė įranga kaip paslauga – angl. software as a Service), nes tuo metu žinojau tik SAS avialinijas. Tada viskas iš tiesų ir prasidėjo, gimė tikrasis „Whatagraph“, kokį šiandien turime. Prasidėjo didelis augimas, pradėjome dvigubinti ir trigubinti jau ir taip tada mums dideles pajamas.
Manau, kad tada buvome vieni pirmųjų visame mūsų regione, kurie pradėjo SaaS verslą. Tai suteikė mums didelį pasitikėjimą, nes pajutome, kad besiplėsdami jau įgijome ir tam tikrą vardą.
– Jūs kuriate produktą – vizualiai patrauklias, gerai „parduodančias“ socialinių tinklų kanalų ataskaitas. Turbūt jos dažnai atsiduria ant aukščiausio lygio vadovų stalo? Ar galima sakyti, kad nuo jūsų darbo priklauso didelių korporacijų rinkodaros ar reklamos agentūrų sėkmė?
– Iš tiesų, mūsų rengiamos ataskaitos labai dažnai atsiduria ant korporacijų direktorių tarybos stalų. Ten, kur priimami strateginiai, globalūs, didelių biudžetų sprendimai.
Malonu, kad mūsų įrankiu naudojasi didelės pasaulio kompanijos. Tai produktas, kuris 100 % sukurtas Lietuvoje. Jie priima sprendimus remdamiesi mūsų ataskaitų informacija, kuri privalo būti tiksli ir suprantama. O tai yra didelis išskirtinumas rinkoje. Konkuruojantys su mumis produktai dažnai tuo pasigirti negali.
– Kokio dydžio dabar yra kompanija Whatagraph?
– SaaS tipo verslai vertinami pagal metines pasikartojančias pajamas. Klientai moka metinį mokestį, tad svarbiausias dalykas yra prognozuojamas kliento pajamų kiekis. Mūsų klientai su mumis išbūna palyginti ilgą laiką, matome, kad jis siekia 6 m. Tai visas „Whatagraph“ gyvavimo laikas. Tai geras rodiklis.
O jei kalbėtume apie metines pajamas, tai esame viršiję 1 mln. JAV dolerių ribą, bet dar nepasiekę 10 mln. JAV dolerių ribos. Tad ta linkme ir einame.
Šiuo metu kompanijoje dirba 90 žmonių, 14 skirtingų tautybių – nuo Australijos iki Nigerijos. Tai leidžia turėti daug skirtingų patirčių ir tai labai padeda aptarnauti klientus skirtingose pasaulio šalyse. Kai į komandą atėjo pirmas užsienietis, mes iš esmės pakeitėme visą kultūrą – nuo lietuvių kalbos perėjome prie anglų, pakeitėme visą bendravimą, dokumentaciją, pristatymus, susirašinėjimus ir pan.
Lietuvoje turime 2 biurus – Klaipėdoje ir Vilniuje, kur dirba atitinkamai 25 % ir 55 % darbuotojų, o visi kiti darbuotojai išsimėtę po visą pasaulį ir dirba nuotoliniu būdu. Net kai kurie vilniečiai dirba nuotoliniu būdu ir mes tai visiškai palaikome. Jei nebūtina sėdėti biure, tai žmogus gali dirbti bet kur. Svarbu, kad būtų rezultatas.
– Kaip planuojate augti pritraukę 7,2 mln. JAV dolerių investiciją?
– Pirmiausiai labai džiaugiuosi, kad mums pavyko prijungti stiprių partnerių, tarp kurių yra ir toks žymus globalios startuolių ekosistemos įkūrėjas, kaip Giles Palmeris. Jis pardavė savo įkurtą socialinės medijos monitoringo kompaniją „Brandwatch“ nei už daug, nei už mažai – 500 mln. JAV dolerių. Sakyčiau, puiki sėkmė. Pakvietėme Giles dirbti „Whatagraph“ direktorių taryboje, jis yra ir mano tiesioginis patarėjas. Labai tuo džiaugiuosi.
Didelė dalis investicijos bus skirta produkto kūrimui, plečiame visą produkto kūrimo komandą, pasamdėme labai stiprų produkto organizacijos vadovą. Jį prisiviliojome iš „Yandex“ Europos padalinio, kur dirbo su Vakarų Europos strategija ir mokslo ir tyrimų operacijomis. Pritraukdami labai stiprius vadovus norime savo klientams pademonstruoti rimtą požiūrį ir nusiteikimą.
Žinoma, viskas tik prasideda, darbuotojų ieškome ir ieškosime, nes skaitmeninės komunikacijos rinka pasaulyje auga geometrine progresija. Per pandemiją pasaulinė skaitmeninės reklamos rinka išaugo tiek, kiek buvo planuota jai augti iki 2026 m. Penkerių metų augimas įvyko per metus. Tokioje dinamiškoje aplinkoje privalome daug investuoti, kad išlaikytume pozicijas ir toliau sėkmingai augtume.
– Kokie jums bus 2022 m., kokias naujienas planuojate?
– Planuojame išlaikyti agresyvų augimą, stengiamės samdyti ir auginti geriausius vadovus, kurie galėtų perduoti savo žinias mūsų žmonėms ir užtikrintų organizacinį augimą.
Kartu niekada nebijome investuoti į žmones, kurie nieko nežino. Svarbiausia, kad jie turėtų didelį norą išmokti. Su gerais vadovais tokie žmonės sužydi ir kartais greitai perauga geriausius specialistus. Manau, kad mums sekasi samdyti žmones, nes visi žino, jog, atėjus į „Whatagraph“, galėsi greitai ir daug išmokti bei tobulėti tiek kaip specialistas, tiek kaip žmogus.
– Kokios tau yra svarbiausios asmeninės savybės, reikalingos šiame versle?
– Turime tokį gerą žodį „hustle“. Vieni vadina tai apsukrumu, kiti apgaudinėjimu, bet mūsų aplinkoje šis žodis turi teigiamą reikšmę. Tai žmonės, kurie nebijo iššūkių, žiūri jiems tiesiai į akis ir sugeba spręsti sudėtingiausias problemas.
Yra daug įvairių nuomonių apie šiuolaikinį jaunimą, bet manau, kad jie, pirmiausia, yra stiprūs tuo, kad nieko nebijo. Neturi blogų gyvenimiškų patirčių ir jiems bet kokie iššūkiai – tik duok, raško juos kaip vaisius.
Neturėti baimės klysti toli gražu nereiškia, kad tau niekas nerūpi ir darai bet ką ir bet kaip. Ne, man „hustling“ sąvoka apibūdina sugebėjimą tinkama kryptimi nukreipti energiją didelių pokyčių metu, greitai reaguoti į kylančius faktorius, matuoti ir daryti tuo pačiu metu. Turime jaunų žmonių, kurie nebijo „hustlinti“ ir jiems tikrai puikiai sekasi.
Ir dar svarbus momentas, kad „hustlinant“ nebėra svarbūs visokie tokie dalykai, kaip darbo ir gyvenimo balansas, apie kuriuos dabar populiaru kalbėti. Netikiu tuo. Manau, kad ši sąvoka buvo aktuali iki XX amžiaus pabaigos, kai visi dirbome fabrikuose ir buvo aiškus laikas darbui ir aiškus laikas gyvenimui.
Šiuo metu mūsų darbe nėra tokio dalyko, kaip darbo ir gyvenimo balansas. Žmogus, kuris dirba savo mėgstamą darbą, dirba jo tiek, kiek reikia ir tada, kada turi įkvėpimą ir kada jam patogiau. Man nesvarbu – jei tau patogiau dirbti nuo 8 iki 5, dirbk taip. O jei tau patogiau dirbti kitu ritmu – pirmyn.
Jei mėgsti savo darbą, tu dirbi visada ir visur – po darbo skaitai tave dominančias knygas, kurios padeda tobulėti ir t. t. Tau nereikia rinktis tarp darbo ir gyvenimo, nes visas darbas tampa gyvenimu ir visas gyvenimas – darbu.
Tiesiog gyveni ir džiaugiesi tuo, ką darai. O jei tau reikia galvoti apie darbo ir gyvenimo balansą, tai gal reikia atsakyti į klausimą – ar tu tikrai ten dirbi? Gal tau reikėtų pabandyti surasti tikrąjį „aš“ kitur?
– Ačiū už pokalbį!
