VSD pažymoje teigiama, kad koncerno atstovai dar 2008 metų gruodį ėmė kurti schemas, kaip laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų skelbiamus konkursus, kurie užtikrintų ilgalaikę pelningą veiklą koncerno įmonei „Mitnija“.
S.Dailydkai neįdomu
Už konkursus ir jų eigą būdavo atsakingi žmonės, tačiau tikrai jokių ryšių nebuvo prieš konkursus. Manęs tikrai niekas nespaudė, apskritai, sakyčiau, vengė, – tvirtino S.Dailydka.
Koncerną ypač domino didelės vertės geležinkelių pirkimai. Kai ministru tapo E.Masiulis, „MG Baltic“ pradėjo skinti pergales geležinkelių skelbiamuose konkursuose. Konkursus „MG Baltic“ kartu su partneriu bendrove „Kauno tiltai“ laimėdavo 2009-2013 metais. E.Masiulis susisiekimo ministru buvo nuo 2008 iki 2012 metų. Po jo ministru tapo socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.
Visą tą laiką valstybės bendrovei vadovavo S.Dailydka.
2011 m. žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad „MG Baltic“ galėtų dalyvauti ir galimame „Lietuvos geležinkelių“ krovinių verslo privatizavime.
S.Dailydka 15min teigė VSD pažymos neskaitęs: „Man neįdomu, aš jau pensijoje“. Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas teigia pats nesusitikinėjęs su „MG Baltic“ atstovais. „Galbūt tik oficialių renginių, atidarymų metu“, – kalbėjo S.Dailydka.
Beje, jis yra dalyvavęs R.Kurlianskio 50 metų jubiliejuje.
Informacija apie konkursus – iš pirmų lūpų
Saugumo pažymoje teigiama, kad siekiant palankių sprendimų, buvo daromas tiesioginis spaudimas „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei dėl blogos įmonės veiklos, o buvęs „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojas, kurio pavardė pažymoje užtušuota, organizuodavo susitikimus, kuriuose būdavo aptariamos dalyvavimo konkursuose detalės.
„Prieš konkursus nebuvo ir negalėjo būti tokių susitikimų. O po konkursų su laimėtojais nuolat vyksta susitikimai dėl techninių detalių. Tai čia kas kita. Čia yra normalu. Aš nežinau, ką VSD turi omenyje, bet tokius dalykus greitai gali išsiaiškinti. Juk projekto metu, kai jau darbai atliekami, visada klausimų iškyla.
Mes buvome vieša įmonė, ir VSD dėmesys visada buvo, tad jei ką darėme blogai – galėjo tai pastebėti“, – 15min antradienį dėstė S.Dailydka.
Anot VSD, neskaidrių susitarimų pagrindinis koordinatorius buvo R,.Kurlianskis.
Iš VSD pažymos matyti, kad „MG Baltic“ gaudavo tiesiogiai ir iš pirmų lūpų informaciją apie „Lietuvos geležinkelių“ skelbiamus konkursus. Valstybės bendrovės ir privataus koncerno atstovų susitikimai, kaip skelbiama VSD pažymoje, vyko beveik kiekvieną mėnesį, o kartais ir po kelis kartus.
„Pirmą kartą apie tai girdžiu. Už konkursus ir jų eigą būdavo atsakingi žmonės, tačiau tikrai jokių ryšių nebuvo prieš konkursus. Manęs tikrai niekas nespaudė, apskritai, sakyčiau, vengė“, – teigė S.Dailydka.
Tačiau kodėl S.Dailydkos vadovavimo metu „MG Baltic“ taip skynė pergales konkursuose? „Konkursus laimėdavo ir kiti, nesakyčiau, kad „MG Baltic“ buvo labai dažnas laimėtojas. Kartą esame ir bylinėjęsi su koncernu dėl vieno konkurso“, – pasakojo S.Dailydka.
Po kritikos užsakė reklamos
Iš VSD medžiagos matyti, kad „MG Baltic“ tokiu būdu užsitikrino paramą ir savo kontroliuojamai žiniasklaidos grupei. VSD pažymoje teigiama, kad žiniasklaidos priemonės ir ministras (užtušuota E.Masiulio pavardė) kritikavo (užtušuota greičiausiai „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos pavardė) ir jo komandos darbą. Tačiau neoficialiai, kaip rašoma VSD pažymoje, geležinkelių vadovui pretenzijų neturėta.
Po to, kai „MG Baltic“ priklausančios žiniasklaidos priemonės sukritikuodavo „Lietuvos geležinkelius“, būdavo organizuojami koncerno ir geležinkelių įmonės atstovų susitikimai.
Galiausiai siekdama sumažinti neigiamos informacijos publikavimą, 2010 m. sausio 25 dieną geležinkelių vadovybė pasirašė su LNK 810 tūkstančių litų vertės sutartį dėl reklamos ir informacinių paslaugų skelbimo. Sutartis buvo sudaryta neskelbiamų supaprastintų derybų būdu.
„Mes sutartis dėl viešinimo pasirašydavome ne tik su LNK, bet ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis“, – 15min teigė S.Dailydka.
„MG Baltic“ ir „Kauno tiltai“ – išvien
„MG Baltic“ ir „Kauno tiltai“ konkursuose daug kur ėjo išvien, kartu dalyvaudavo konkursuose ir juos laimėdavo. Pavyzdžiui, 2013 metais laimėjo keturis „Rail Baltica“ konkursus rekonstruoti geležinkelio ruožus. Iš viso abi įmonės laimėjo 1 milijardo litų vertės „Lietuvos geležinkelių“ konkursus.
„Tikslių skaičių dabar neprisimenu. Jie konsorciume dalyvaudavo. Taip, jie laimėjo „Rail Baltica“ kelis konkursus. Tačiau jokios įtakos pats nejutau“, – vis kartojo S.Dailydka.
Beje, baigiantis susisiekimo ministro kadencijai, kaip skelbiama VSD medžiagoje, „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ pasirašė su „Lietuvos geležinkeliais“ tris rangos darbų sutartis, kurių bendra vertė siekia 330 mln. litų. Be to, pakako tik pergalių konkursuose 2013 metais, kad koncernui priklausanti „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ užsitikrintų pajamas iki 2016 metų. 2013 metais susisiekimo ministru buvo socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.
Pokalbis dėl algos
Kai buvo baigti dideli geležinkelių infrastruktūros projektai, koncerno žvilgsnis nukrypo prie Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kuri taip pat vykdė kelių statybos konkursus. Labiausiai domėtasi kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos projektu, kuriame investicijos galėjo siekti 90 mln. eurų.
15Min anksčiau paviešino pokalbį, kuriame R.Kurlianskis kartu su „Kauno tiltų“ tuometiniu valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi tariasi, kaip mokėti papildomą atlygį tuometiniam Lietuvos autokelių direkcijos (LAKD) pavaduotojui Daiviui Zabulioniui. Direkcija taip pat yra pavaldi Susisiekimo ministerijai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pernai metų pradžioje Susisiekimo ministerijai pateikė duomenis, kurie rodo, kad už viešuosius pirkimus atsakingas D.Zabulionis galėjo proteguoti kelių tiesimo ir statybos įmones kai kuriuose LAKD projektuose.
STT įtarė, kad D.Zabulionis, dirbdamas LAKD, galėjo nuolat gauti neteisėtą atlygį iš „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio. D.Zabulionis tai neigia. Jis teigia su R.Kurlianskiu susitikinėdavęs dėl to, jog pažįsta jį nuo jaunystės ir bendrauja šeimomis.
Abi pusės derino, kaip „MG Baltic“ grupės statybos įmonės „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ galėtų gauti Kelių direkcijos užsakymų.
Teisėsauga įtaria, kad D.Zabulionis į aukštas pareigas Kelių direkcijoje buvo paskirtas R.Kurlianskio ir N.Eidukevičiaus dėka. „Įgrūdom žmogų“, – pokalbio įraše sako N.Eidukevičius.
Pergalės jau nutrūko
„MG Baltic“ koncernui sunkiau ėmė sektis pasikeitus „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei.
Pernai pavasarį „Lietuvos geležinkeliai" kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją prašydama įvertinti LNK veiksmus. Koncernui priklausanti LNK televizija parengė reportažą apie dėl per didelių kainų sustabdytą „Rail Baltica“ statybų konkursą. 15min taip pat rašė apie tai.
Šiuose konkursuose su partneriais dalyvavo ir statybos bendrovė „Mitnija“, kuri su partneriais 2013 metais yra laimėjusi 5 „Rail Baltica“ ruožų statybos darbų konkursus, o jų bendra vertė viršija 90 mln. eurų. Nutrauktame konkurse konsorciumo, kuriame dalyvavo „Mitnija“, pateiktas pasiūlymas gerokai viršijo nustatytą maksimalią kainą.
Skunde „Lietuvos geležinkeliai“ atkreipė dėmesį, kad LNK viešai paskleisti teiginiai „tęsiamos nepotizmo tradicijos“ ir „bedarbių buvusių politikų prieglauda“ nėra grindžiami faktine informacija.
Šiuo metu „Mitnija“ jau nedalyvauja „Lietuvos geležinkelių“ konkursuose.
