S.Dailydka tikina, kad geležinkelio ruožo iš Mažeikių į Latvijoje esančią Rengę atstatymui savo laiku pritrūko lėšų.
„Nepavydžiu dabartiniams vadovams, kurie yra atėję, nes šitas klausimas (Rengės ruožo – BNS) yra labai skaudus ir nėra taip paprasta spręsti tas problemas“, – BNS sakė S.Dailydka, „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavęs 2007–2016 metais.
Galvoju, kad Europos teisme galime šitą klausimą atsikovoti, yra Vokietijos „Deutsche Bahn“ ne vieną bylą laimėję.
Anot jo, Lietuva EK sprendimą turėtų skųsti teismui.
„Teisybę reikia įrodinėti. Visų pirma yra draudimas, bendrovė apsidraudusi nuo tokių dalykų. Kitas dalykas, yra Europos teismas ir galvoju, kad jis atsižvelgs. (...) Europos Komisija turbūt nežino, kad mūsų valstybė infrastruktūrai pinigų beveik neskiria, net kofinansavimui neskiria, naudojamos tik europinės ir įmonės lėšos. (...) Galvoju, kad Europos teisme galime šitą klausimą atsikovoti, yra Vokietijos „Deutsche Bahn“ ne vieną bylą laimėję“, – kalbėjo S.Dailydka.
Apie siekį teisinėmis priemonėmis ginti Lietuvos interesus pirmadienį BNS sakė ir premjeras Saulius Skvernelis bei susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliams“ teisiniais klausimais Briuselyje atstovauja Didžiosios Britanijos advokatų kontora „Linklaters“.
„Galvoju, kad tikrai „Lietuvos geležinkeliai“ nepelnytai (nubausti – BNS), nes tikrai niekam žalos nepadarė. Tuo metu reikėjo gelbėti žmones, įmonę, buvo ne vien Rengės problema, reikėjo išgyventi“, – BNS sakė S.Dailydka.
Jo teigimu, buvo skaičiuojama, kad Rengės ruožo atstatymas galėtų kainuoti 27–30 mln. eurų.
„Mes per krizę negalėjome atstatyti ir tą turėjo finansuoti valstybė, ne pati įmonė iš savo lėšų. (...) Mes ruošėmės atstatyti iš naudotų medžiagų, bet, deja, krizė, pinigų nebuvo, reikėjo susimažinti atlyginimus ir priėmėme tokius sprendimus. Vėliau buvome padarę projektą ir studijas, bet, deja, nebuvo skirta tam lėšų. Be to, buvo nuspręsta, kad kol nebus atstatytas ruožas, jie („Orlen Lietuva“ – BNS) gavo tą patį tarifą, vežėme per Joniškį. Jie nei kiek nenukentėjo ir viskas buvo išspręsta. Negalvoju, kad čia „Lietuvos geležinkeliai“ padarė nusikaltimą“, – aiškino buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
EK „Lietuvos geležinkeliams“ pirmadienį skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad ji apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Komisija nustatė, kad išardžius bėgių kelią Lenkijos koncernui „Orlen“ tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu. Anot Komisijos, „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių.
Lietuva baudą gali skųsti Liuksemburge veikiančiam Europos Sąjungos teismui. Be to, baudos sumokėjimas nepanaikintų prievolės pašalinti pažeidimą, o nukentėjusios šalys galėtų reikšti ieškinius.