Šiomis pataisomis pirmiausia siekiama pašalinti galiojančiame įstatyme esančias spragas, dėl kurių nacionaliniam saugumui svarbių įmonių ir įrenginių apsauga nėra visiškai veiksminga. Tai pat numatomos naujos veiksmingos svarbių objektų apsaugos priemonės, kompleksiškai reglamentuojant ex ante ir ex post (išankstinę ir vėlesnę) nacionalinio saugumo interesų apsaugą.
Naujame įstatymo projekte aiškiau reglamentuojama išankstinė potencialių investuotojų patikra, taip pat įtvirtinta nemažai priemonių, kurios leis apsaugoti visuomenę nuo bet kokių vėlesnių galimai žalingų ar rizikingų sprendimų.
Siekiama užtikrinti nacionalinio saugumo apsaugos interesus kartu paliekant galimybę pritraukti investicijas į nacionaliniam saugumui svarbius sektorius iš patikimų investuotojų. Labai svarbu suderinti įstatymo projekto nuostatas su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, skirtais laisvam kapitalo judėjimui įsisteigimui, kartu atsisakant investuotojus varžančių, bet nacionalinio saugumo interesų apsaugos požiūriu neveiksmingų nuostatų.
Naujame įstatymo projekte aiškiau reglamentuojama išankstinė potencialių investuotojų patikra, taip pat įtvirtinta nemažai priemonių, kurios leis apsaugoti visuomenę nuo bet kokių vėlesnių galimai žalingų ar rizikingų sprendimų. Taigi įstatymo projekte įtvirtinta efektyvi kontrolė ne tik leis eliminuoti nekontroliuojamo akcinio kapitalo perleidimo pasekmes, bet taip pat užtikrins ir tai, ko nebuvo iki šiol – vėlesnę priimamų svarbių ir strateginių sprendimų kontrolę.
Įstatymo prieduose išdėstytas įmonių, kurios turi strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui, sąrašas. Jį sudaro energetikos, telekomunikacijų, infrastruktūros ir komunalinių paslaugų sektoriuose veikiančios įmonės.
Darbo grupė sukurta Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus potvarkiu, ją sudaro Seimo, Vyriausybės kanceliarijos, Ūkio, Užsienio reikalų, Energetikos, Finansų, Krašto apsaugos ministerijų, Europos teisės departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai.
