Iš Kinijos – nevienareikšmiška informacija
Pastaruoju metu Lietuvos verslas patiria vis naujų išpuolių iš Kinijos – skelbta apie Lietuvos ištrynimą iš šios Rytų milžinės muitinės sistemų, vėliau – sugrąžinimą, taip pat apie spaudimą mūsų šalies verslui per tarptautinius partnerius bei importo trikdžius.
Kaip įvardijo S.Besagirskas, dalis įmonių teigia, kad produkcijos pristatymas vėluoja arba kainos keliamos neadekvačiai. Tiesa, yra ir tokių, kurios problemų su Kinija kol kas neturi.
„Turime nevienareikšmišką informaciją. Tie, kurie importuoja galutinį produktą – pavyzdžiui, šviestuvus, baldų dalis, sako, kad problemų nėra, bet jeigu kalbame apie inžinerinius komponentus, mašinų gamybą ir panašiai, tai sako, kad tikrai yra bėdų, yra labai užlaikomi užsakymai“, – 15min sakė S.Besagirskas.
Viena iš galimų išeičių šioje situacijoje – kiniškas prekes užsakinėti per sandėlius, kurie yra ne Kinijoje, o, pavyzdžiui, Turkijoje ar Vokietijoje – tuo atveju prekė atvežama laiku, laikantis ankstesnių susitarimų dėl kainos.
„Pavyzdžiui, šiandien matome, kad mums stringa dalių iš Kinijos pristatymas, tai mes susiradome tarpininką Estijoje. Jis už 5 proc. tarpininkavimo mokestį sutinka nupirkti prekę iš Kinijos ir tada mums ją parduoti. O jie perka prekę sau, kaip estų įmonei. Matome, kad jeigu toliau strigs pirkimai iš Kinijos, mes turbūt taip ir elgsimės“, – svarstė pašnekovas.
O tos lietuviškos įmonės, kurios turi savo filialus arba antrines įmones Latvijoje ar jau minėtoje Estijoje, taip pat vykdo pirkimus per šias šalis ir prekę į Lietuvą atsigabena iš kaimynių.
Pasak jo, šiuo metu toks sprendimas verslui yra geriausias variantas. Vokiečiai, kuriems prekės iš Kinijos taip pat tiekiamos be trikdžių, jo teigimu, irgi siūlėsi tarpininkauti, tačiau prašė didesnio, 10 proc. siekiančio antkainio.
Tiesa, toks sprendimas turės ir pasekmių – mokant už tarpininkavimą, įmonėms liks mažiau pinigų.
„Pirmiausia kenčia arba investicijos, arba darbo užmokesčio augimas“, – pabrėžė S.Besagirskas.
Lietuva Kinijos diplomatinį ir prekybinį spaudimą patiria jau kurį laiką – šios šalies pyktį įžiebė Lietuvos sprendimas leisti Vilniuje atsidaryti Taivano atstovybę, naudojant salos pavadinimą. Komunistinė Kinija šią demokratiškai valdomą salą laiko savo šalies dalimi. Kitose Europos šalyse ir JAV Taivano atstovybės vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais, taip pabrėžiant nepolitinį įstaigų pobūdį.
Naujausia išryškėjusi problema – kinai ėmė spausti Lietuvą per tarptautinius partnerius, kurie iš lietuviškų įmonių perka produkciją, o paskui ją išveža į Kiniją. Spaudžiamos ir didžiosios tarptautinės įmonės, kurios mūsų šalyje gamina komponentus, o vėliau aprūpina jomis ir Kiniją. Viena tokių – vokiško kapitalo automobilių dalis gaminanti „Continental.“ Įmonėje Kaune turi savo gamyklą, kurioje pagamintos dalys eksportuojamos ir į Kiniją. Tačiau pastaroji ėmė spausti įmonę to nedaryti.
Dėl šios situacijos susirūpino ir ES institucijos – Europos Komisija šiuo metu nagrinėja informaciją dėl Lietuvos patiriamų sunkumų vežant prekes į Kiniją.
Bendrame pareiškime ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ir už prekybą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis anksčiau tvirtino, kad bendrija atrems Pekino spaudimą, o Lietuvos ir Kinijos santykiai turės įtakos ir ES ryšiams su šia valstybe.
