„Jau treji ketveri metai tuo neužsiimame. Nebeužsiauginame pakankamai paukščių, nėra žaliavos, kad galėtume organizuoti tinkamą mėsos tiekimo srautą pirkėjams“, – dienraščiui sakė Stručių genetikos centro, Kauno rajone veikusios vienos didžiausių tokių fermų Baltijos šalyse, vadovas Arūnas Plančiūnas.
Anot jo, didžiausią smūgį stručių verslas patyrė 2011 metais, kai dėl paukščių gripo buvo uždraustas paukščių importas iš Pietų Afrikos ir taip buvo prarastos pagrindinės importo rinkos.
Vis dar auginantis stručius ūkininkas Aleksandras Skliaras tvirtino, kad Lietuvoje stručių verslai žlugo, nes ūkininkai nesugebėjo parduoti produkcijos.
„Užauginti stručius lietuviai moka, o parduoti – ne. Daugelis turi tinkamas sąlygas auginti, bet nežino, kur parduoti jų mėsą ir kitą produkciją. Mūsų žmonės pripratę, kad viskas – kiaulės, galvijai, pienas – superkama, o štai stručiai – netradicinis kaimo verslas. Reikia pačiam viską organizuoti“, – tvirtino A.Skliaras.
