Direktyva numato, kad „žiniasklaidos paslaugų teikėjų skiriamų tam tikrų audiovizualinių ir radijo žiniasklaidos paslaugų viešųjų sutarčių atveju turėtų būti leidžiama atsižvelgti į kultūrinės ar socialinės svarbos aspektus, dėl kurių viešųjų pirkimų taisykles taikyti būtų netikslinga“.
STT pažymi, kad kiti pirkimai, nesusiję su programų kūrimu ir pan., patenka į Viešųjų pirkimų įstatymo reguliuojamų teisinių santykių sritį, todėl turi būti atliekami pagal viešųjų pirkimų taisykles.
LRT finansus tiriančios Seimo komisijos vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius išplatintame pranešime pažymi, kad „dėl transliuotojui nustatytos išimties tam tikrų rūšių pirkimams gali egzistuoti didesnė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nes ši sritis mažiau kontroliuojama, jai nustatytos paprastesnės procedūros“.
STT antikorupcinio vertinimo išvadoje siūloma skirti didesnį dėmesį pirkimų iniciatorių ir komisijų narių nešališkumui, taikyti konkurencingesnes procedūras atrenkant paslaugų teikėjus, daugiau viešumo visuose pirkimų etapuose, užtikrinti pirkimų kontrolę.
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti, ji darbą turi baigti iki birželio 1-osios. Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji taip pat turi nagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t.t.
Komisijos iniciatoriai „valstiečiai“ teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.
Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar tokios tyrimo komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintai teisei laisvai reikšti įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
