Bendrovės vadovas Mantas Bartuška teigia, kad įmonės tai smarkiai nepaveiks, ir bus panaudotos sukauptos lėšos įmonėje.
Grynasis šių metų pelnas per 11 mėnesių – 12 mln. eurų. Daugiausia uždirbta iš krovos. Pasak M.Bartuškos, Latvijoje ir Estijoje jau jaučiasi krovinių mažėjimas, oLietuvos įmonės, pervežant krovinius, pajamos ūgtelėjo beveik 10 proc.
Grynasis šių metų pelnas per 11 mėnesių – 12 mln. eurų.
Keleivių skaičius padidėjo 0,6 proc. – nuo 3,28 iki 3,3 mln. keleivių per 11 mėnesių. Tiesa, šiais metais keleivių vagonai maršrute į Maskvą jau nekabinami, o tai leido sutaupyti. Apie senų maršrutų karpymą kol kas nekalbama.
Tiesa, daugėja krovinių, gabenamų į Kaliningradą. Su Baltarusija taip pat sekasi derėtis dėl didesnio kiekio krovinių, sako M.Bartuška.
Geležinkelininkai prašė per 30 mln. eurų keleivių pervežimų nuostoliams iš biudžeto dengti. M.Bartuška teigė dar nežinantis, ar jie bus skirti.
Pasak M.Bartuškos, šiais metais bendrovė ėmė daugiau taupyti, paskelbė programą „LG efektas“.
Šiais metais atleista 1500 darbuotojų, tačiau, pasak M.Bartuškos, tai buvo neišvengiama.
„Lietuvos geležinkeliai“ kitais metais žada paskelbti ir ilgalaikę strategiją. Kitais metais geležinkeliai bandys padidinti greičius, pavyzdžiui, Vilnius–Kaunas maršrutą bus siekiama nuvažiuoti mažiau kaip per 50 minučių, o šią savaitę pradedami bandymai kai kuriose atkarpose pasiekti 160 kilometrų per valandą greitį. Šis maršrutas, pasak M.Bartuškos, sulaukia didžiausio keleivių augimo.
Sėkmingas maršrutas ir į Minską, keleiviai vežami elektriniais traukiniais, sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. Jais naudojasi baltarusiai, atvykstantys į Vilniaus oro uostą, pigių skrydžių bendrovių lėktuvais.
Beje, šiuo metu vyksta derybos ir dėl maršruto į Daugpilį, kitų metų pradžioje ketinama pradėti vežti keleivius į šį Latvijos miestą.
Artimiausiu metu bus skelbiamas naujas konkursas elektrifikacijos darbams, įsigyjant naujus elektrinius krovininius traukinius ketinama sutaupyti lėšų. Jie galėtų būti panaudojami atkarpoje Vilnius–Klaipėda. Taip pat ketinama įsigyti naujus elektrinius traukinius keleivių vežimui.
Kova nesibaigė ir su korupciniu palikimu, ne visi sandoriai, kurie galėjo padaryti žalos, buvo atskleisti. „Metų pradžioje paskelbsime apie kai kuriuos kitus atvejus, dėl to dar vyksta auditas“, – užsiminė M.Bartuška.
Bendrovė ketina skelbti viešuosius pirkimus vietoj iki šiol skelbtų vidaus sandorių. Teisėsauga, pasak M.Bartuškos, vis dar tiria atvejus dėl galimai padarytos žalos, sandoriai dar iki galo neištirti.
Tuo tarpu Rengės baudą bendrovė turės sumokėti iki sausio 7 dienos, įmonė ją sumokės iš sukaupto rezervo. Išardytas Rengės ruožas bus pradėtas atstatyti jau kitąmet, o tikslių skaičiavimų, kiek tai kainuos, dar nėra, bet manoma, kad apie 20 mln. eurų, o statyba truks apie dvejus metus.
Ar juos kas nors naudosis? Bendrovės vadovas sako, kad juos galės naudotis „Orlen Lietuva“, tiesa, Latvijoje ruožas nėra išardytas, tačiau kaimyninėje šalyje jį reiktų modernizuoti, tačiau tai jau kaimynų darbas.
