Picerijų tinklą „Jurgis ir Drakonas“ valdančios bendrovės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė sako, kad didžioji dalis klientų turi galimybių pasą ir yra supratingi, tačiau pasitaiko pavienių neigiamų reakcijų, kai ateina ir jo neturintieji.
„Tuomet šiek tek yra nustebimo ir neigiamų reakcijų, bet iš principo viskas vyksta gan sklandžiai tiek Vilniuje, tiek Kaune, nebuvo didžiulių kažkokių konfliktų“, – BNS sakė O.Bložienė.
„Socialiniuose tinkluose paskelbus sulaukėme nemažai piktybinių „trolių“, kurie pradėjo dėti neigiamus atsiliepimus tiek į „Google“, tiek „Facebook“ ir pakankamai mūsų profiliuose „heiterių“ buvo, net ir kurie nėra mūsų svečiai ir niekada gal ir nebuvo“, – pridūrė ji.
O.Bložienė teigė, jog įmonė apsisprendė anksčiau priimti tik su galimybių pasu nei privaloma, siekiant paskatinti visuomenę, klientus ir darbuotojus greičiau skiepytis ir nesukelti dar vienos pandemijos bangos.
„Tai, ką turėjome prieš metus ir kai turėjome visiškai užsidaryti ir negalėjome jokių svečių aptarnauti, nebenorime grįžti į tą pačią upę, nes tai verslui būtų tiesiog nebepakeliama“, – teigė ji.
Ji taip pat pastebi, jog pakeitimai neturėjo įtakos klientų srautams.
Klubo „Artistai“ vadovas Audrius Žydelis taip pat teigė, jog konfliktai vyksta nebent internete, o be galimybių paso atėję žmonės tiesiog apsisuka ir išeina. Jis sakė, kad apsispręsti dėl galimybių paso nebuvo sudėtinga, nes visi darbuotojai yra pasiskiepiję.
„Vis tiek po mėnesio tai bus norma visur, tai anksčiau pasidarėme ir nematau didelio skirtumo, ar dabar, ar vėliau. Pas mus visi paskiepyti 100 proc., mes už vakcinavimą, tai apsispręsti nebuvo sudėtinga“, – BNS teigė jis.
Restorano „Saint Germain“, kuris klientus taip pat priima tik su galimybių pasu, vadovas Rytis Grigaitis sakė, jog dauguma restorano lankytojų yra pastovūs ir pasiskiepiję, todėl nuspręsta nevaržyti jų gyvenimo.
„Net negalvojome, iš karto nusprendėme, nes dauguma mūsų klientų yra pasiskiepiję, pastovūs. Jie įdėję visas pastangas, kad suvaldyti tą pandemiją, skiepijasi, o dėl grupelės žmonių, kurie nesiskiepija, jiems sudaryti nepatogumus, sėdėti po du, po penkis, nesusitikti su artimaisiais, nusprendėme, kad tegul visi su pasais, bet patogiai gyvena, maždaug taip, kaip prieš pandemiją“, – BNS sakė jis.
Pasak R. Grigaičio, dėl šio sprendimo teko atšaukti kelias rezervacijas, tačiau žmonės buvo supratingi. Visgi jis pastebi, jog daugiausiai pasipiktinimų – internetinėje erdvėje.
„Nepasitenkinimų kilo iš tų, kurie internete labiausiai komentuoja, kurie net negyvena Vilniuje, kurie dėlioja po vieną žvaigždutę įvertinimus nė karto nesilankę mūsų restorane“, – pridūrė jis.
R.Grigaitis sakė, jog papildomų resursų dėl galimybių paso neprireikė, tačiau darbą kartais pristabdo programėlė, kuri užstringa.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras antradienį pranešė, jog aptarnauti tik turinčiuosius galimybių pasą jau apsisprendė 297 įmonės. Absoliuti dauguma jų – 245 – teikia maitinimo paslaugas, 18 – apgyvendinimo, 14 – grožio, dar 20 užsiima kitomis veiklomis.
Daugiausiai įmonių, pranešusių, jog aptarnaus tik klientus su galimybių pasu, yra Vilniuje – 159, dar 33 tokios įmonės yra Kaune, 16 – Klaipėdoje, dar 89 – kitose savivaldybėse.
Verslas nuo pirmadienio gali pradėti veiklą įleidžiant lankytojus tik su galimybių pasu – tokiu atveju nebereikia laikytis nustatytų sąlygų.
Norintiems toliau priimti klientus be galimybių paso, galioja griežtesni apribojimai, o nuo rugsėjo 13-osios didžioji dalis paslaugų galės būti teikiamos tik įgijusiems imunitetą po skiepų ar ligos, arba turintiems neigiamą PGR testą.
Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 55,6 proc. gyventojų, visiškai paskiepyta 48,8 proc. gyventojų.
