Kiek tai vertinga ir kokia tokios priemonės nauda? 15min studijoje kalbėjomės su INVEGA generaliniu direktoriumi Kęstučiu Motiejūnu ir Lietuvos banko Kapitalo rinkos priežiūros skyriaus vadovu Vaidu Cibu.
– Kokia rizikos kapitalo rinkos ir smulkiojo verslo situacija šiuo metu Lietuvoje?
V.C.: Mažoms įmonėms rizikos kapitalo rinka Lietuvoje vis dar naujiena. Aišku, įmonės atranda tą rinką, ypač nuo 2015–2016 m. Susidomėjimas rizikos kapitalo rinka tarp mažų įmonių auga – kuo toliau, tuo dažniau matome, kad įmonės leidžia obligacijas, yra įmonių, išleidžiančių ir akcijas. Tos akcijos ir obligacijos yra listinguojamos biržoje, o joje turime dvi rinkas. Tai – europiniais teisės aktais reguliuojama rinka, kuri skirta aukštesnio lygio žaidėjams, ir turime vietinę, vadinamąją alternatyvią rinką, ji būtent ir skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms. Aiškiai matome, kad alternatyvi rinka auga, tendencija yra gerėjanti – tikimės, kad įmonės ir toliau naudosis ir alternatyviais finansavimo šaltiniais, ne tik banko paskolomis.
Aiškiai matome, kad alternatyvi rinka auga, tendencija yra gerėjanti
– Tikslas yra plėsti alternatyvią rinką ar vis dėlto kviesti įmones jungtis ir į europinę rinką?
V.C.: Tikslas yra sudaryti įmonėms galimybę diversifikuoti finansavimą, kad jos nebūtų priklausomos nuo vieno finansavimo šaltinio. Juk jau nuo pirmo ekonomikos kurso studentams kalama į galvą, kad yra blogai priklausyti nuo vieno – ar tai būtų žaliavos tiekėjas, ar tai būtų pirkėjas, ar kreditorius. Įmonės turėtų turėti platų finansavimo būdų pasirinkimą ir pasirinkti tokį, kuris yra priimtiniausias verslui arba projektui – ar tai būtų akcijų, obligacijų išleidimas, ar bankinė paskola.
– Pakalbėkime apie finansinę priemonę, kuri startavo rugpjūtį. Kokia jos nauda, kaip jūs ją matote rinkoje?
K.M. Tikrai matome didelę naudą, ne veltui mes ją ir kūrėme. Ji, tiesa, nėra vienintelė. Ir valstybė, ir Finansų ministerija, ir Lietuvos bankas, ir „Invega“ deda visas pastangas, kad rizikos kapitalo rinka vystytųsi, bet, žinoma, be pačių įmonių iniciatyvos ir noro, tai neįvyks. Mūsų, viešojo sektoriaus atstovų, užduotis yra sudaryti įmonėms palankias sąlygas. Tikrai yra daug nuveikta per pastarąjį dešimtmetį, o šita priemonė – viena iš viso to paketo. Manome, kad ji paskatins dalį įmonių, kurios galbūt anksčiau galvojo listinguotis, bet nesiryžo. Vis tik daliai mažų įmonių listingavo biržoje kaštai buvo apčiuopiami, todėl tai galėjo jas atbaidyti nuo šio žingsnio, todėl dabar mes atnešame priemonę, kurios pagalba galėsime dalį išlaidų kompensuoti.
– Kam skirta ši priemonė? Ar įmonė turi atitikti tam tikrus finansinius rodiklius?
K.M.: Jei žiūrėsime formaliai, ši priemonė skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Iš karto reikėtų pasakyti, kad Lietuvoje tokių yra 98 ar 99 proc. visų įmonių. Tai, kitaip tariant, visoms Lietuvos įmonėms, išskyrus keliasdešimt pačių didžiausių. Taigi, ji tikrai skirta plačiam ratui. INVEGA kelia minimalius reikalavimus, svarbiausia, kad listingavimas įvyktų, o pats listingavimo procesas ir jo sėkmė priklauso nuo pačios įmonės ir nuo rinkos – ar akcijas, ar obligacijas pirks investuotojai, kaip jie įvertins įmonės finansinį stiprumą ir perspektyvas. Mes papildomų klausimų daug neuždavinėsime, svarbu, kad įmonė ateitų į biržą – jei tai įvyks, mes kompensuosime įmonei dalį proceso išlaidų.
– Ar laukia rinka tų smulkių ar labai mažų įmonių, gal daugeliui atrodo, kad jos bus tiesiog neįdomios investuotojams.
Mažos įmonės tikrai turi galimybių sulaukti investuotojų dėmesio.
– Ne, atvirkščiai, pastaraisiais metais investuotojai labai domisi kapitalo rinka ir žmonių, ir įmonių, investuojančių kapitalo rinkoje, kasmet dvigubėja. 2019 m. turėjome 8–9 tūkst, investuotojų, o 2020 m. jau buvo arti 20 tūkst. Panašiai didėja ir apyvarta – 2019 m. buvo netoli 100 mln. Eur apyvarta biržoje, o 2020 m. ji siekė jau beveik 200 mln. Eur. Šiemet augimas beveik toks pat – kone dvigubai. Investuotojų, kurie ieško, kur įdarbinti savo pinigus, tikrai yra. Mažos įmonės tikrai turi galimybių sulaukti investuotojų dėmesio, nes esant dabartinėms aplinkybėms – kai yra neigiamos arba nulinės palūkanos – žmonės ir įmonės, tikrai dairosi, kur įdarbinti laisvas lėšas.
– Kokia konkreti pagalba su nauja INVEGOS priemone yra suteikiama – kokio finansinio dydžio?
– Mes siūlome labai paprastą finansinę pagalbą – kompensuoti iki 50% išlaidų, patirtų atliekant veiksmus, kurie reikalingi, kad įmonės vertybiniai popieriai taptų kotiruojami biržoje – ar tai būtų akcijos, ar obligacijos. Tiesa, kompensacija siekia ne daugiau kaip 100 tūkst. akcijų kotiravimo atveju, ir ne daugiau kaip 50 tūkst. obligacijų atveju. Tai – labai paprastos sąlygos. Tiesiog prieš pradedant įmonės vertybinių popierių kotiravimo procesą, reikėtų kreiptis į „Invegą“, mes atliksime kelis paprastus patikrinimus, sudarysime sutartį ir tada prašysime, kad per metus laiko įmonė tą procesą atliktų.
„Geronomika“ – tai nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) inicijuotas projektas. Šiemet 20 metų veiklos sukaktį mininti INVEGA kviečia susipažinti su savo teikiama pagalba įvairiems verslams. 15min straipsniuose bus supažindinama su skirtingomis priemonėmis, kurias siūlo INVEGA.
