10.10 val. Papildyta Dainiaus Kreivio komentaru
11.41 Papildyta Sauliaus Skvernelio ir Manto Katino komentarais
Dalis darbuotojų pereis į Indijos kapitalo bendrovę „HCL Technologies“, (HCL), kuri šiuo metu Lietuvoje turi 150 darbuotojų.
Remdamasis šio susitarimo dalimi, „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) stabdo veiklą ir ketina perkelti apie 460 darbo vietų į HCL, kuri žada pradėti naują technologijų centrų erą Lietuvoje. Likusios darbo vietos bus naikinamos, pasiūlant išeitines kompensacijas.
Pasaulyje „HCL Technologies“ aptarnauja ne tik „Barclays“ bet ir kitus didžiausius bankininkystės rinkos vardus: „Deutsche Bank“, „Lloyds Banking Group“, EBRD ir kt.
2009 metais įkurtas „Barclays“ technologijų centras Vilniuje buvo vienas iš keturių strateginių centrų, aptarnavusių banko mažmeninės ir verslo bankininkystės veiklą.
Nuo tada technologiniai centrai buvo uždaryti Kinijoje ir Singapūre – be Vilniaus, dar vienas centras veikia Indijoje.
Dar prieš pat tokį pranešimą, „Barclays“ internetinėje svetainėje buvo paskelbti nauji 7 darbo skelbimai nuolatiniam darbui Vilniuje.
Apie didelio masto pokyčius spekuliacijų būta ir anksčiau – skelbta, kad bendrovėje gruodžio 4 d. užsakyti visi pasitarimų kambariai.
Plečia „strateginį bendradarbiavimą“
„Barclays“ pranešime teigia plečianti strateginį bendradarbiavimą su pirmaujančia pasauline technologijų bendrove „HCL Technologies“, kuri visame pasaulyje tapo IT infrastruktūros paslaugų partnere.
Abi bendrovės įsipareigojo bendradarbiauti pasauliniu mastu, išskirtinį dėmesį skiriant skaitmeninių darbo vietų sprendimams.
„HCL, pasitelkdama reikšmingas investicijas į dirbtinį intelektą ir automatizavimą, įskaitant pažangią automatizacijos sistemą DryICE™, planuoja pakeisti vartotojų patirtį daugiau nei 80-čiai tūkstančių „Barclays“ darbuotojų 26 šalyse. HCL taip pat teiks „Barclays” mainframe technologijų paslaugas“, – teigiama pranešime.
Sutartis tarp HCL ir „Barclays“ dar nėra galutinai užbaigta, kadangi laukiama priežiūros institucijų pranešimo, tačiau bendrovės tikisi užbaigti sandorį per pirmą 2019 m. ketvirtį.
„Europoje jau esame įdarbinę daugiau nei 10 000 žmonių, čia aptarnaujame virš 200 klientų. Minėto susitarimo pagrindu, pradėsime teikti paslaugas ir „Barclays“, ir kitiems stambiems klientams Lietuvoje. Daug gerai žinomų bendrovių jau yra įsteigusios savo centrus Lietuvoje, tad įžvelgiame šalies potencialą ir dėl patrauklaus investicinio klimato bei talentingų specialistų. Pasitelkdami šiuos privalumus ir savo unikalią „Mode 1-2-3“ strategiją, sieksime padėti klientams pritaikyti jų verslus skaitmeninei erai“, – sako HCL finansinių technologijų paslaugų centrų vadovas Rahulis Singhas.
Sprendimas globalus – dėkoja Lietuvai
„Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vadovas Mariano Andrade Gonzalezas tikina, kad „Barclays“ buvo pirmoji užsienio bendrovė, įsteigusi savo paslaugų centrą Lietuvoje. Tai, jo teigimu, paskatino ir kitų stambių užsienio įmonių kūrimąsi šalyje.
„Remdamiesi „Barclays“ ilgalaike pasauline strategija ir siekdami aukščiausios verslo bei paslaugų kokybės, nuolat peržiūrime savo veiklą. Kaip vienas iš šios strategijos įgyvendinimo žingsnių buvo priimtas sprendimas optimizuoti centro operacijas Lietuvoje, perkeliant dalį darbo vietų į bendrovę „HCL Technologies“, su kuria jau keletą metų glaudžiai bendradarbiaujame“, – sako M.Andrade Gonzalezas.
Jo teigimu, sprendimą pasirinkti „HCL Technologies” nulėmė pasitikėjimas šia bendrove dėl ankstesnės partnerystės, panašios abiejų kompanijų vertybės, darbo kultūra ir principai.
„Esame dėkingi Lietuvai už svetingumą, talentingus specialistus bei puikiai išvystytą infrastruktūrą. Tikime, kad kartu nuveikėme labai daug tiek verslo vystymo, tiek šalies garsinimo prasme. Užtikrinu, kad visada buvome ir būsime Lietuvos ambasadoriai pasaulyje bei rekomenduosime šalį savo partneriams ir užsienio investuotojams“, – teigia M.Andrade Gonzalezas ir priduria, kad bendrovė Lietuvoje paliko ryškų pėdsaką.
D.Kreivys: pritrūko Vyriausybės dėmesio
Konservatorius Dainius Kreivys, kuriam būnant ūkio ministru „Barclays“ atėjo į Lietuvą, kritikuoja, kad pati Lietuva išvijo stambų investuotoją – jam pritrūko valstybės dėmesio, ypač švietimui.
„Man yra tekę šnekėtis su aukštas pareigas užėmusiais darbuotojais šitoje įmonėje ir vienas iš tokių motyvų buvo, kad turbūt per maža buvo ir mūsų Vyriausybės parama, nekalbant apie finansinę paramą. Kalbu apie dėmesį, apie specialistų parengimą, ir kitus dalykus – buvo vienas iš šitų priekaištų“, – sako D.Kreivys.
Anot jo, kita priežastis – įmonė peržiūri savo veiklas ir savo dėmesį kreipia į JAV.
„Matome, kad po „Brexit“, ypač britiškos bendrovės, mažiau dėmesio skirs Europai, kadangi didelė dalis „Barclays“ veiklos vyksta Amerikoje. Mano žiniomis, didžioji darbo vietų dalis bus perkelta į Ameriką“, – sako D.Kreivys.
Paklaustas, kokio dėmesio galėjo pritrūkti „Barclays“, jis tikino, kad tikrai ne finansinio – subsidijos buvo labai nežymios. Maždaug apie 14 milijonų litų buvo išmokėti dar pirmuosius trejus metus.
„Pirmiausia yra talentų parengimas – tai yra esminis dalykas. Šiai dienai yra susidariusi tokia padėtis, kuomet tarp daugybės paslaugų centrų vyksta didžiulė konkurencija dėl talentų. „Barlays“ bus pirma žvaigždė, kuri paskui save patraukė visą eilę kitų paslaugų centrų. O mūsų universitetai ir mūsų Vyriausybė deda per mažai pastangų, kad tų talentų būtų daugiau. Ir tą esu girdėjęs iš žmonių užėmusių aukštas pareigas“, – tikina D.Kreivys.
Jis tikino, kad jau 5-6 metus investuotojams dėmesio trūksta ir problemos tik ryškėjo.
„Aš nenoriu badyti pirštais, bet, mano manymu, praėję 5 ar 6 metai buvo pažymėti silpnoku dėmesiu ypatingai. Ypač prieš tai buvusi Vyriausybė tam skyrė per mažai dėmesio, ir Ūkio ministerija per mažai dėmesio skyrė. Atsimenant, kad nelabai ir matėsi ministro veiklos, nelabai matėsi valstybės aiškios krypties dirbant su investuotojais“, – sako D.Kreivys.
Anot jo, profesionaliai dirba „Investuok Lietuvoje“, tačiau jos pasiūlymai dažniausiai negirdimi.
„Ką nuolat kalba agentūros vadovas – jis nuolat kalba apie talentus. Nuolat kalba, kad įmonėms trūksta gerai paruoštų žmonių, ir mes susiduriame su didele problema“, – patikino D.Kreivys.
Lietuvos įsipareigojimai atsipirko per kelis mėnesius
Vyriausybė su „Barclays Bank“ sutartį dėl technologijų centro steigimo Vilniuje pasirašė 2009 m. spalio 5 dieną. Ateinant „Barclays“ buvo teigiama, kad Vilnius pasirinktas dėl čia susitelkusių aukštos kvalifikacijos specialistų ir pasaulinio lygio miesto infrastruktūros.
Sutartimi „Barclays“ įsipareigojo ne mažiau kaip penkerius metus vykdyti technologijų centro veiklą ir iki 2011 m. pabaigos įdarbinti ne mažiau kaip 250 aukštos kvalifikacijos technologijų specialistų.
Palyginimui, 2013 m. filiale dirbo apie 1200 specialistų. Šiemet darbuotojų skaičius ėmė mažėti ir penktadienį jis siekė 810. „Barclays“ šiemet balandį skelbė apie planus atleisti 350 darbuotojų.
Lietuvos Vyriausybė pagal sutartį įsipareigojo teikti subsidijas „Barclays“ naujų darbo vietų kūrimui, tačiau viešai tikslus jų dydis niekuomet nebuvo atskleistas.
Neoficialiomis žiniomis, Vyriausybė centrui skirdavo 1–2 mln. litų per metus, o iš viso – apie 14 milijonų litų (apie 4 mln. eurų). Tai itin menka suma, lyginant su „Barclays“ įmokomis į biudžetą. Palyginimui, spalį „Barclays“ sumokėjo 1,5 milijonus eurų vien „Sodros“ įmokų už darbuotojus.
„Valstybės parama „Barclays“ prilygsta gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčiams, kuriuos „Barclays“ sumokės į valstybės biudžetą vos per porą mėnesių esant planuojamam darbuotojų skaičiui. Panašias dotacijas užsienio investuotojams pritraukti siūlo ir kitos Europos šalys, įskaitant pagrindines Lietuvos konkurentes – Lenkiją, Čekiją, Vengriją“, – 2009-aisiais sakė D.Kreivys.
Prieš 328 metus Londone įkurtas „Barclays“ bankas šiuo metu visame pasaulyje yra sukūręs 130 tūkst. darbo vietų, valdo daugiau nei trilijono eurų turtą, jis veikia 40-yje šalių.
S.Skvernelis ir M.Katinas: nereikia dramatinti
„Nemanau, kad kokie nuostoliai – kiekvienos įmonės išėjimas, jeigu į jos vietą neateina kitas investuotojas, yra nuostolis. Šiuo atveju yra sklandus pasikeitimas“, – antradienį Seime žurnalistams teigė S.Skvernelis.
„Tuščia vieta nebūna, iškart ateina kita įmonė, kuri bendradarbiavo su „Barclays“ banku ir praktiškai visi darbuotojai, kiek man žinoma, turės galimybę kitoje įmonėje tęsti darbą. Tiesiog įmonė pasirenka kitą plėtros kelią, paslaugų centrai tokią galimybę turi, labai lengvai verslas perkeliamas – tokia įmonės strategija“, – kalbėjo premjeras.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas sako, kad prieš pusmetį su „Barclays“ vadovybe kalbėta apie galimus ateities scenarijus. Pasak jo, svarstyti trys scenarijai: mažinti veiklą Lietuvoje ir dalį jos perkelti kitur, taip pat plėsti padalinį ir sukurti dar didesnį arba apskritai išeiti iš Lietuvos.
„Dalis verslo pereina į kitą kompaniją, tad veikla neeliminuojama. Yra ir daugiau panašių pavyzdžių Lietuvoje, pavyzdžiui, atėjusi „Cognizant“ kompanija veiklą perėmė iš kitos kompanijos. Nereikia dramatinti šios situacijos“, – 15min sakė M.Katinas.
„HCL Technologies“, pasak jo, panaudos „Barclays“ darbuotojų turimas kompetencijas. „Paslaugų centras aptarnaus ne tik „Barclays“, bet ir kitus bankus“, – pastebėjo „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Jis teigė nemanantis, kad toks paslaugų verslas gali ateiti arba išlikti tik ten, kur valstybė subsidijuoja jų veiklą. Lietuvos vyriausybė subsidijavo „Barclays“ darbo vietų įkūrimą.
Kalbėdamas apie „Barclays“ atneštą naudą, M.Katinas pirmiausia išskyrė visą ekosistemą, didelius atlyginimus, suburtą didelį specialistų skaičių.
