„Matome, kad pagrindinė rizika kyla ne iš to, kad kirpyklos ar parduotuvės dirba, o iš žmonių kontaktų intensyvėjimo“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjerė, motyvuodama sprendimą sugriežtinus karantiną neriboti verslo.
Pasak jos, daug verslų, ypatingai mažesnių, skrupulingai laikosi reikalavimų veiklai vykdyti ir Vyriausybė jiems yra dėkinga.
Vis dėlto ministrė pirmininkė sakė, kad su ekspertais ir verslo asociacijomis aptars būtinybę kiek sugriežtinti dabar veikiančių įmonių darbą, siekiant išvengti COVID-19 protrūkio velykiniu laikotarpiu.
„Kalbėsimės papildomai su ekspertų taryba ir verslo asociacijomis, kokios papildomos saugumo sąlygos galėtų būti nustatytos įvertinus tai, kad priešvelykinis laikotarpis apsipirkimo požiūriu gali būti intensyvesnis ir padidinti rizikas, kurias reikia valdyti“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Premjerė taip pat sakė, kad jai kelia nerimą žmonių būriavimasis parduotuvėse, ypač prieš Velykas, dėl to bus ieškoma būtų tam pažaboti.
„Tikrai dar reikia pasitarti ir pasikalbėti su ekspertais ir pačių įmonių atstovais. Visi suprantame, kaip atrodo prieššventiniai laikotarpiai, daug žmonių nori būti toje pačioje vietoje, plotai yra riboti, reikalavimų laikomasi, manau, kad įvairiai“, – teigė I.Šimonytė.
Ji sakė, kad svarstys, ar parduotuvėms prieš Velykas reikia įvesti papildomus reikalavimus, ar užtikrinti, kad tinkamai būtų laikomasi esamų.
Privalomas testavimas
Penktadienį Vyriausybė taip pat pritarė SAM siūlytai privalomo testavimo tvarkai.
Vyriausybė nustatė sąrašą, į kurį įtraukti darbai ir veiklos, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, prieš pradedant dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujinant veiklą pasitikrinusiems, ar neserga koronavirusu:
- Kultūros ir meno sektoriaus darbuotojų veikla.
- Fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto veikla.
- Viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla.
- Mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų darbas.
- Laisvalaikio ir (ar) pramogų paslaugų teikimo veikla (baseinų ir pirčių paslaugos, žaidimų kambarių, šokių, diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla).
- Grožio paslaugų teikimo veikla.
- Apgyvendinimo paslaugų teikimo veikla.
Vyriausybė penktadienį taip pat pritarė, kad būtų nustatytas sąrašas veiklų, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, periodiškai besitikrinantiems, ar neserga koronavirusu.
- asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla:
- asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla;
- valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
- praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
- Socialinės paslaugos ir veikla:
- socialinių paslaugų įstaigose, paslaugų gavėjo namuose ir kitose viešosiose erdvėse teikiamos socialinės paslaugos;
- valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose.
- Švietimo paslaugos ir veikla:
- švietimo įstaigų, laisvojo mokytojo veikla ir kitų švietimo teikėjų švietimo veikla;
- 2.3.2. valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos švietimo įstaigoje ir kituose švietimo teikėjuose.
- Vaistinių darbuotojų veikla.
I.Šimonytė sakė, kad jau kurį laiką atsidariusios įmonės, pavyzdžiui, grožio salonai, dabar jau neprivalo testuoti darbuotojų. Vis dėlto premjerė rekomenduoja tai padaryti ir pasinaudoti valstybės teikiama galimybe įmonėms gauti kompensaciją už testus.
Ji taip pat teigė, kad už privalomo testavimo įgyvendinimą bus atsakingi darbdaviai.
„Kontroliuoti įpareigotas yra darbdavys. Jis negali tokio darbuotojo įleisti į darbą, jeigu jis neturi periodiškai patikrintos savo sveikatos būklės“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
I.Šimonytė pridūrė, kad atsisakęs testuotis darbuotojas turėtų būti siunčiamas dirbti nekontaktinio darbo nuotoliniu būdu arba, nesant tam galimybės, nušalintas nuo darbo.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patikslino, kad privalomo testavimo tvarka įsigalioja nuo šeštadienio.