Tokias idėjas skelbia FIRE judėjimas, savo sekėjų turintis ir Lietuvoje. Šį gyvenimo būdą pasirinkę jauni žmonės savo patirtimi noriai dalinasi tinklaraščiuose, tiesa, sulaukdami nemažai kritikos strėlių. Ar tikrai pavyks sutaupyti reikiamą lėšų kiekį su lietuvišku atlyginimu ir gana aukštomis kainomis? Ar nenukentės gyvenimo kokybė – juk reikės gana ilgai gyventi ypač „susispaudus“? Jeigu šis planas pavyks, ar tikrai norėsis nieko neveikti pakankamai jauno amžiaus – 30-40 metų?
Apie FIRE judėjimo idėjas bei jo perspektyvas Lietuvoje kalbamės su „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene.
Didžiausias iššūkis – drastiškai apriboti išlaidas
Pasak J.Cvilikienės, FIRE judėjimo atsiradimą paskatino dvi priežastys. Pirmoji – noras turėti daugiau laiko savo gyvenimui ir juo džiaugtis. Žmonės jau suvokė greito ir užimto gyvenimo kainą: sveikatos ir jėgų mažėja, o gyventi iš tiesų nelieka laiko, jei visą laiką dirbi. Todėl vis dažniau girdime apie sąmoningą apsisprendimą gyventi lėčiau, vartoti atsakingiau, turėti mažiau materialių dalykų, bet daugiau laiko sau ir savo pomėgiams. Vis dažniau keliamas esminis klausimas – ką aš noriu veikti su savo gyvenimu?
Antroji priežastis – socialiniai tinklai, forumai, kuriuose galima dalintis istorijomis bei savo patirtimi. Tačiau čia finansų ekspertė įžvelgia ir problemą: „Daug dirbti, monetizuoti savo gebėjimus, tapti sėkmingais mes išmokome. O sekant šiuo judėjimu, pagrindinė užduotis yra išmokti ilgą laiką gyventi iš pasyvių pajamų, kurios viršytų patiriamas išlaidas. Paprastai tariant, drastiškai riboti savo išlaidas arba/ir sėkmingai investuoti“.
FIRE Lietuvoje: teoriškai įmanoma, praktiškai – sunkiai įgyvendinama
Ar Lietuvoje šis metodas galėtų būti sėkmingai taikomas? Nors atkaklių FIRE pasekėjų, ginančių šias idėjas ir bandančių jas pritaikyti praktiškai, yra, J.Cvilikienė nusiteikusi gana skeptiškai ir ragina pirmiausia paskaičiuoti.
„Suma, kiekvieną mėnesį užtikrinanti pakankamai patogų gyvenimą yra visiems skirtinga, tačiau įsivaizduokime, kad iki gyvenimo pabaigos gyventi patogiai mums užteks vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos. Tarkime, kad tai – 770 eurų, atskaičius mokesčius. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje, sulaukus pensinio amžiaus, siekia bent 80 metų. Vadinasi, norėdami niekada nebedirbti po 30-ies, turime apsirūpinti pajamomis ateinantiems 50 metų. Tai gana didelė suma – 462 tūkst. eurų“, – įvardija ekspertė.
Ar realu uždirbti tokią sumą iki 30-ties? Anot banko atstovės, jeigu pradėtumėte dirbti jau 18-os, kas mėnesį turėtumėte gauti bent 3,2 tūkst. eurų į rankas. Be to, negalėtumėte išleisti nė cento.
„Tokio dydžio atlyginimus gaunančių žmonių šalyje yra labai mažai. Be to, jie greičiausiai yra labai geri savo srities ekspertai, sukaupę daug metų patirties ar vadovauja didelėms įmonėms. Tokios pareigos vos baigus mokyklą praktiškai niekam neįkandamos“, – iliuzijas griauna J.Cvilikienė.
Didžioji dalis lietuvių nesutaupo net trijų vidutinių atlyginimų
Ne paslaptis, kad yra pigesnių šalių pragyvenimui, nei Lietuva. Tuo garsėja Azijos šalys, kur, anot ekonominių kelionių mėgėjų, pavalgyti galima už vieną eurą. Finansų ekspertė pastebi, kad šiais laikais atsiranda jaunų žmonių, kurie po kelerių metų profesinės patirties su keliasdešimties tūkstančių eurų santaupomis neribotam laikui išvyksta į Azijos ar Pietų Amerikos šalis.
„Tad kalbant apie griežtą išlaidų ribojimą, galimas ir kitas ankstyvos pensijos scenarijus – bandyti pasitenkinti kur kas mažesne suma per mėnesį, pavyzdžiui, 100 eurų. Tokiu atveju 50-ai metų pakaktų kad ir 60 tūkst. eurų, tik gyvenimui reikėtų susirasti šalį, kur pragyvenimas atsieina žymiai pigiau negu Lietuvoje“, – emigraciją kaip „pigesnio“ pragyvenimo galimybę įvardija pašnekovė.
Kitas būdas gyventi nedirbant ir nevaržant savęs taupymo pančiais – sėkmingas investavimas. Tačiau čia finansų ekspertė įžvelgia pagrindinę bėdą – finansinio raštingumo ir investavimo žinių bei įgūdžių trūkumą. Pasak jos, Lietuvoje sėkmingų verslininkų, kurie gali nebedirbti nuo 40 metų, yra tik vienetai. Tuo tarpu didžioji dalis gyventojų nesutaupo net 3 mėnesių išlaidų „pagalvės“ nenumatytiems atvejams. Tad esant tokiai situacijai įsivaizduoti tokį didelį pokytį tiek pajamose, tiek žmonių įpročiuose, yra gana sunku.
Silpniausios FIRE metodo pusės
Manoma, kad maždaug 2 proc. dydžio infliacija yra laikoma „sveika“ šalyje, kurios ekonomika nuosekliai auga. Anot J.Cvilikienės, vyraujant įprastam infliacijos lygiui, už tą pačią sumą, kurią išleidžiame šiandien, po kelerių metų, o juo labiau – po kelių dešimtmečių nebenusipirksime tokio pat kiekio prekių ir paslaugų. Dar daugiau, nuo 30-ties nebedirbdami ir nemokėdami su darbo pajamomis susijusių mokesčių valstybei, mes netenkame dalies jos socialinių garantijų – ligos, motinystės išmokų, nekaupiame nuo darbo stažo priklausančios senatvės pensijos dalies.
„Todėl net ir sukaupus solidžią finansinę pagalvę, ankstyvos pensijos scenarijui reikalinga ne tik neįtikėtina finansinė sėkmė ir itin griežta finansinė drausmė. Reikalinga ir garantija, kad per visą ankstyvos pensijos laikotarpį nenutiks jokių neplanuotų ir didelių išlaidų reikalaujančių atsitikimų“, – pabrėžia finansų ekspertė.
Siūlo rinktis ne tokius drastiškus būdus
FIRE judėjimo atstovai Lietuvoje savo patirtimi noriai dalinasi tinklaraščiuose, taip įkvėpdami ir didindami sekėjų būrį. Anot J.Cvilikienės, nors tokios iniciatyvos dar labai naujos ir yra dar mokymosi bei atradimų stadijoje, jų esminės ir pamatinės vertybės yra tikrai puikios. Mažiau, atsakingiau vartoti, daugiau taupyti, išmokti investuoti – šito pasimokyti reikėtų mums visiems. Tad, ekspertės manymu, laikui bėgant ir gerėjant visuomenės finansiniam raštingumui, šis judėjimas ras savo vietą ir mūsų šalyje, atskleisdamas vis daugiau sėkmingų ar nesėkmingų pavyzdžių.
Tačiau pati finansų specialistė siūlytų rinktis ne tokį kraštutinį kelią kaip FIRE.
„Šiandien mes tikrai drąsiau galėtume kalbėti apie ne tokius drastiškus judėjimus. Tai gali būti ir vis labiau populiarėjantis #workation arba galimybė dirbti iš Lietuvos pajūrio vandens parko ar Indonezijos. Arba savo darbo organizavimas taip, kad galima būtų per metus kelis mėnesius ar pusmetį atostogauti, pasineriant į savo pomėgius“, – pavyzdžius pateikia pašnekovė.
Gyvenime visi norėtume daryti tik tai, kas miela širdžiai ir neša tik džiaugsmą, tačiau realybėje dažniausiai tenka patirti visų spalvų jausmus.
„Kur bebūtume, „žolė kitur visuomet atrodys žalesnė“. Todėl labai svarbu jau mokyklos suole suvokti savo stiprybes, jas lavinti, o darbo kelią rinktis kuo artimesnį prigimčiai. Labai tikėtina, kad darydami tai, kas įdomu, prasminga ir malonu, įdėsime daugiau pastangų, o tai duos geresnius rezultatus. Gal tuomet ir pensiją nebesinorės eiti 30?“, – juokauja J.Cvilikienė.
