„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Sukčiai neteisėtai naudojasi „Paysera“ vardu, ypač budrūs turėtų būti žiūrėję nelegalų turinį internete

„Paysera“ fiksuoja padažnėjusias fišingo atakas, nukreiptas į klientus. Jie sulaukia skambučių ir SMS žinučių iš finansinių nusikaltėlių, kurie prisistato „Paysera“ darbuotojais. Nusikaltėlių taikinyje pastaruoju metu dažniau atsiduria žmonės, kurie buvo užsiregistravę nelegalaus turinio svetainėje Filmai.in. „Paysera“ kibernetinio saugumo ekspertai aptiko šios svetainės naudotojų duomenų bazę, parduodamą tamsiajame internete (angl. Darknet), rašoma „Paysera“ pranešime spaudai.
Paysera
Paysera / Lukas Balandis / BNS nuotr.

„Pastebėjome nesėkmingų bandymų srautą prisijungti prie e.bankininkystės. Atrodė, kad kažkas spėlioja slaptažodžius. Iškart užblokavome šių spėliotojų IP adresus. Tuo metu „Paysera“ kibernetinio saugumo komanda tamsiajame internete aptiko duomenis, kuriais „Filmai.in" naudotojai prisijungdavo prie savo paskyros minėtoje svetainėje. Tyrimas parodė, kad nesėkmingi bandymai prisijungti prie svetimų sąskaitų ir „Filmai.in“ duomenų nutekėjimo įvykis turi ryšį”, – sako Marijus Plančiūnas, „Paysera“ Informacinių sistemų departamento vadovas.

M.Plančiūnas atkreipia dėmesį, kad turėdami vien telefono numerį, e. paštą ir prisijungimo slaptažodį, finansiniai sukčiai savaime negalėtų prisijungti prie „Paysera“ sąskaitos ar atlikti finansinių operacijų, būtent todėl sukčiai naudoja vadinamąjį fišingą – siekia iš kliento išgauti daugiau duomenų, reikalingų prisijugti ar perimti sąskaitos kontrolę.

„Identifikavome atvejų, kai sukčiai skambučiais ir SMS žinutėmis taikydavosi būtent į žmones, kurių duomenys buvo tamsiajame internete atsidūrusioje „Filmai.in“ duomenų bazėje. Primenu, kad skirtingose platformose visuomet rekomenduojama naudoti skirtingus slaptažodžius”, – sako M. Plančiūnas.

M.Plančiūnas atkreipia dėmesį, kad net jeigu žmogui telefono ekrane atrodo, jog skambina ar rašo „Paysera“ ar kita finansų įstaiga, iš tikrųjų tai gali būti sukčiai, nes tai leidžia šiuolaikinės technologijos ir įranga, kuri nėra kontroliuojama finansų įstaigų.

„Paysera“ primena, kad įmonės darbuotojai klientams niekada neskambina ir nesiunčia pranešimų, prašydami padiktuoti ar kur nors suvesti saugos kodą, asmens kodą, mokėjimo kortelės ar kitus konfidencialius duomenis. Taip daro tik sukčiai. Kilus abejonių, ar kalbate su finansų įstaigos darbuotoju, visada rekomenduojama perskambinti oficialiais kontaktais, pateiktais paslaugų teikėjo internetinėje svetainėje. Ir, žinoma, prieš tai reikėtų įsitikinti, kad esate oficialioje paslaugų teikėjo internetinėje svetainėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų