Verslas tikrai tampa atviresnis, pokyčiai ryškūs. Kadangi dirbu su verslais ankstyvoje jų stadijoje, matau, kad naujos įmonės yra didžiausi pokyčių katalizatoriai. Šiuo metu karščiausios temos – finansinių, akademinių paslaugų prieinamumas visiems. Startuolius dažnai finansuoja rizikos kapitalo fondai, kurie, kad gautų institucinių investuotojų pasitikėjimą, stengiasi užtikrinti socialinę įtrauktį ir lygias galimybes. Prieš dvidešimt metų startuolius kūrė tik tam tikra grupė žmonių ir tai dažnai būdavo šaržuojama. Dabar tai keičiasi. Startuoliai, siekdami būti gerais darbdaviais ir konkuruodami dėl darbuotojų, stengiasi būti atviri, nes tai yra vienas iš jų konkurencingumo aspektų.
Kiek organizacijų atvirumas yra svarbus investuotojams? Ar tai gali nulemti jų sprendimus dėl finansų skyrimo?
Taip, dar prieš investuojant bandome suprasti, kiek šie klausimai svarbūs įkūrėjams, koks jų požiūris. Lietuvoje pagrindinis klausimas, manau, yra vyrų ir moterų įsitraukimas vystant verslą. Dėl daugelio priežasčių startuolius kuria daugiau vyrų nei moterų. Tai susiję su rizikos tolerancija, mokslų pasirinkimais. Kita vertus, vis daugiau moterų pradeda kurti verslus, dalyvauti rizikos kapitale, kas yra svarbu rinkai.
Anksčiau būdavo neinvestuojama į tam tikrus verslus, kuriuos kuria moterys, nes rizikos kapitale dominuodavo vyrai. Tai reiškia, kad jie galėjo nepamatyti potencialiai sėkmingų verslo idėjų. Vienas iš tokių pavyzdžių – daug kam žinoma Pinterest platforma. Jei mergina nebūtų pasakiusi rizikos kapitalui, kad čia yra labai gera idėja, investuotojai nebūtų taip sėkmingai užauginę šio verslo.
Tad investuotojai vertina, kaip įmonė galės pritraukti talentingiausius ir geriausius darbuotojus, kaip sugebės konkuruoti su kitomis įmonėmis. Niekas tiesiogiai to neklaus ir nesakys, bet labai subtiliais būdais perpras, ar vis tik tie žmonės yra pasirengę diversifikuotai darbo rinkai, moterų ir vyrų lygybei.
Neseniai Seimo narys Aurelijus Veryga savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino abejone, cituoju: „kodėl narstoma „problema“, kad inovacijas kuria baltaodžiai vyrai. Aišku, daug geriau juk būtų, kad jų iš viso niekas nekurtų“. Jūs sakote, kad apie tai kalbėti vis tik reikia?
Sutinku, kad yra gerai, jog kažkas kuria – juk negalima užtverti kelio kažkam, kas kuria technologijas ir inovacijas. Kita vertus, turime drąsiau kalbėti, kodėl vis tik trūksta kitų žmonių įsitraukimo. Nemanau, kad reikėtų kurti, pavyzdžiui, tik į moterų startuolius investuojantį fondą. Tačiau suprasti, kodėl daug mažiau moterų ateina į startuolius ir siūlo idėjas, reikia.
Aušra, Jūs padedate įsidarbinti brandaus amžiaus žmonėms, žmonėms su negalia ir ilgalaikiams bedarbiams. Kiek klientų turite kasmet ir kiek jų įsidarbina?
Kasmet turime daugiau nei 100 klientų, paprastai 70 proc. jų sėkmingai įsidarbina, o pusė jų išdirba darbovietėje ilgiau nei pusmetį. Dėl pandemijos pastaraisiais metais įdarbinome mažiau žmonių – 56 proc.
Ar sutiktumėte su Jone, kad verslas keičiasi ir tampa atviresnis? Ar Jūsų komanda, dirbdama su verslu, tai taip pat pastebi?
Taip, mes matome dvi tendencijas – kad keičiasi rinka, visuomenė ir atitinkamai keičiasi verslas. Daliai žmonių, kurie turi negalią, jau lengviau įsitraukti į darbo rinką savarankiškai nei prieš 10 metų. Jiems mūsų taip nebereikia, jie darbo ieškosi patys, nes darbdaviai tampa atviresni.
Tai, mano nuomone, geriausiai iliustruotų toks pavyzdys: kai prieš 10 metų SOPA komanda bendradarbiavo su vienu viešbučiu Lietuvoje, jis sutiko įdarbinti žmogų su negalia, bet tik jei negalia nebus matoma. Viešbutis nenorėjo, kad klientai matytų žmogų, turintį negalią. Praėjo 10 metų ir štai viešbutis ibis Vilnius Centre įdarbino mūsų buvusią klientę Augustę – merginą, turinčią dauno sindromą. Ji sėkmingai dirba matomoje pozicijoje ir klientai yra tuo patenkinti. Klientų pasitenkinimas yra viena didžiausių pridėtinių verčių.
Sugrįžkime prie žmonių, kuriems įsidarbinti nepavyko. Kas tai lėmė?
Yra dvi priežastys – viena vertus, pandemijos laikotarpiu itin nukentėjo paslaugų sektorius – viešbučiai, maitinimo įmonės – jie turėjo mažiau galimybių samdyti naujus darbuotojus. Be to, didėjo ir žmonių baimė šiuo laikotarpiu ieškotis darbo – baimė dėl savo sveikatos, ateities. Žinoma, negaliu sakyti, kad darbdaviai nebeturi stereotipų – stereotipai dar gajūs ir tai taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl kartais nepavyksta įdarbinti žmogaus, turinčio negalią.
Ar verslas, įdarbinantis žmones, turinčius negalią, yra pasiruošęs pritaikyti darbo vietas?
Dažniausiai įmonės nežino, kokiu būdu jas pritaikyti. Vienas iš dažnesnių stereotipų, kai kalbame apie pritaikytas darbo vietas, yra manymas, kad darbo vietą reikia pritaikyti tik judėjimo negalią turintiems žmonėms. Tuomet galvojama apie stalus, durų rankenas ir panašius dalykus. Bet ne ką mažiau aktualūs yra ir kiti dalykai – lanksčios darbo valandos, darbo organizavimas ir krūvio paskirstymas, grįžtamasis ryšys.
Matome, kad įvairūs kolektyvai yra naudingi pačiam verslui ir nuo įvairovės, įmonės atvirumo priklauso darbuotojų emocinė sveikata. Jei kuriame pritaikytą darbo vietą žmogui su negalia, tai reiškia, kad galime suteikti geresnes darbo sąlygas ir vienišai mamai su trimis vaikais, kuriai reikia lankstesnio grafiko. Lankstumas yra naudingas visiems. Galiausiai, kolektyvo įvairovė ir darbo sąlygų pritaikymas užtikrina, kad įmonės paprasčiau atlieps klientų poreikius. Kuo komandos labiau atspindi visuomenės sandarą, tuo geriau verslas gali pasiekti savo klientus, pritraukti talentus. Vis daugiau žmonių svarbu ne tik atlyginimas, bet ir kokiomis vertybėmis įmonės vadovaujasi.
