Suomijos prekybos atstovybės Lietuvoje FINPRO duomenimis, Lietuvoje veikia apie 180 įmonių, vienaip ar kitaip susijusiu su suomišku kapitalu. Didžiausios jų – „Fortum“, „Neste“ ir „Technopolis“. Žiniasklaidoje skelbta, kad pastarojo iš „Icor“ neseniai įsigyti trys verslo centrai yra ir didžiausias investicinis sandoris Lietuvoje nuo 2008 metų. Sandorio vertė viršijo 200 mln. litų.
Investuoja per Estiją
„Nerimą kelia dažnas įstatyminės bazės keitimas, ypač dėl su šilumos sektoriumi susijusių sprendimų. Čia smaginamasi labai smarkiai“, – kalba V. Žuta.
Viena seniausių Suomijos investicijų Lietuvoje – „Kesko“ investicija į „Senukų“ prekybos centrą. Kitos didžiausios mūsų šalyje mažmenine prekyba užsiimančios Suomijos įmonės yra „Prisma“, „Tiimari“.
Tvirtas pozicijas Lietuvoje turi ir su statyba susijusios Suomijos bendrovės – YIT, „Paroc“ „Lemminkainen“, „Eltel Networks“, taip pat finansų sektoriuje veikiančios „Pohjola“, „Evli“ ir „Nordea“.
Pasak FINPRO, Suomija 2012 pabaigoje buvo devinta pagal dydį investuotoja Lietuvoje, investavusi 431 milijoną eurų.
„Tačiau šie skaičiai neparodo tikrosios Suomijos investicijų svarbos, kadangi nemaža dalis Suomijos investicijų ateina per Estiją ir statistikoje atsispindi kaip Estijos investicijos, – atkreipia dėmesį FINPRO atstovas Lietuvoje Vytautas Adomaitis. – Atskyrus tą Suomijos investicijų dalį, kuri pareina iš Estijoje registruotų Suomijos įmonių dukterinių kompanijų ir pridėjus prie Suomijos investicijų, Suomija svarbiausių užsienio investuotojų sąraše atsidurtų aukštesnėje vietoje.“
Lietuvos prekybos su Suomija balansas neigiamas – Bendras Lietuvos eksportas 2012 m. į šią šalį sudarė 266 mln. eurų, importas iš Suomijos 326 milijonų eurų. Lietuva į Suomiją daugiausia eksportuoja tabako, plastiko, maisto gaminius ir baldus.
Šilumos sektoriuje smaginasi
Daugiausia iš Suomijos įmonių Lietuvoje yra investavusi Suomijos bendrovė „Fortum“. „Fortum Heat Lietuva“ vadovo Vitalijaus Žūtos teigimu, iš viso Lietuvos energetiniame sektoriuje įmonės investicijos siekia 480 mln. litų: į termofikacinę elektrinę Klaipėdoje, šilumos ūkius Švenčionių ir Joniškio rajonuose ir į „Klaipėdos energijos“ akcijų įsigijimą.
Bendrovė turi didelių investicinių planų Vilniuje ir Kaune. Termofikacinės elektrinės projektas Kaune yra vystomas, netrukus turėtų būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Esą „Fortum“ investicijos Kaune bus didesnės nei statant Klaipėdos termofikacinę elektrinę, tačiau kiek tiksliai bendrovė čia ketina investuoti, V. Žuta neatskleidžia.
Pasak jo, daugiausia į Lietuvos energetikos sektorių investuojantiems suomiams Lietuvoje labiausiai koją kiša nestabili investicinė aplinka ir nuolatiniai įstatyminės bazės pokyčiai.
„Nerimą kelia dažnas įstatyminės bazės keitimas, ypač dėl su šilumos sektoriumi susijusių sprendimų. Čia smaginamasi labai smarkiai, įstatyminės bazės kaita nepriduoda didelės naudos investicijose į energetiką. Mūsų projektai ilgalaikiai, projektas Klaipėdoje buvo vystomas 7 metus, o per tą laiką įstatyminė bazė keitėsi daug kartų. Bet bandome prisitaikyti“, – sako pašnekovas.
Mokesčiui nepritaria
Suomių kapitalo statybų bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas pritaria – nekilnojamojo turto bei statybų sektoriams mokestinės bazės stabilumas taip pat itin svarbus: jei „YIT Kausta“ žinotų, kad mokestinė bazė Lietuvoje nesikeis, galbūt investicijų būtų ir daugiau.
„Padėtis NT rinkoje naujiems būstams nėra palanki, sandoriai vyksta antrinėje rinkoje. Daug įmonių turi nusipirkę sklypų, o dėl neužtikrintumo jų vystyti negali. Dabar norima didinti žemės mokestį. Padidinus mokesčius visiems gerai nebus: ant tos žemės pristatyti gali, bet kas iš to, jei pristatysi ir neparduosi?“ – retoriškai klausia K.Vanagas.
„Norėtųsi, kad pagaliau pajudėtų pastatų renovacija. Ji jau tiek laiko stabiliai nejuda, taigi mes šioje srityje norėtume nestabilumo“, – šypteli Jonas Liubertas.
Vis dėlto, nepaisant nestabilios aplinkos, šiemet bendrovė ketina pradėti statyti keletą daugiabučių tuose sklypuose, kuriuos įsigijo dar prieš sunkmetį, taip pat ruošiamasi kitos Suomijos bendrovės „Prisma“ prekybos centro statyboms.
Laukia renovacijos
Akmens vatą gaminančios suomių įmonės „Paroc“ vadovas Lietuvoje Jonas Liubertas sako, kad labiausiai norėtų sulaukti renovacijos pradžios, apie kurią taip ilgai kalbama.
„Norėtųsi, kad pagaliau pajudėtų pastatų renovacija. Ji jau tiek laiko stabiliai nejuda, taigi mes šioje srityje norėtume nestabilumo“, – šypteli verslininkas. Pasak jo, šiuo metu „Paroc“ naujų investicijų Lietuvoje neplanuoja – kol nevykdoma masinė renovacija, poreikio didinti gamybą nėra.
Paklaustas, kuo mūsų šalis išsiskiria iš kitų, kuriose veikia „Paroc“, J.Liubertas atkreipia dėmesį į gana aukštą darbuotojų išsilavinimą: „Džiaugiamės, kad nėra specialistų trūkumo. Žmonės noriai ir atsakingai dirba. Tarp kitose šalyse veikiančių mūsų grupės įmonių stebimasi, kad Lietuvoje aukštas išsilavinusių žmonių skaičius.“
