„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Suomijos televizija žada naujos informacijos apie pinigų plovimą per „Nordea“

Suomijos televizija YLE pirmadienio vakarą žada paskelbti naują informaciją apie įtariamą didžiausio Šiaurės šalių regiono banko „Nordea“, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu su Norvegijos grupe DNB valdančio banką „Luminor“, dalyvavimą pinigų plovime.
Nordea
Nordea / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

YLE tvirtina mačiusi dokumentus, kurie atskleidžia, jog per „Nordea“ buvo pervesta šimtai milijonų eurų iš įtartinų šaltinių.

Būsimoje televizijos laidoje nagrinėjama, kaip Europos bankai susiję su rusiškų pinigų plovimo veikla.

Pasklidus žiniai apie tai, „Nordea“ akcijų kursas per pusvalandį nuo Helsinkio vertybinių popierių biržos prekybos sesijos pradžios krito 6 procentais.

„Nordea“ pranešimo apie šiuos įtarimus kol kas nekomentuoja.

Kilus skandalui dėl milžiniško masto pinigų plovimo per „Danske Bank“, Danijos policija 2018 metais paskelbė pradėjusi tyrimą dėl pinigų plovimo per „Nordea“.

Pernai spalį skelbta, kad tarptautinės investicijų bendrovės „Hermitage Capital Management“ vadovas Billas Browderis Suomijos, Švedijos ir Norvegijos teisėsaugos paprašė ištirti įtartinas operacijas per sąskaitas „Nordea“ padaliniuose, rašė leidinys „Helsingin Sanomat“.

Pasak jo, per 527 sąskaitas „Nordea“ Suomijos padaliniuose galėjo būti pervesta 234 mln. JAV dolerių įtartinos kilmės pinigų, o per 365 sąskaitas banko padaliniuose Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje – dar 175 mln. JAV dolerių.

„Bloomberg“ duomenimis, sąskaitomis „Nordea“ padaliniuose Švedijoje, Danijoje, Suomijoje ir Norvegijoje naudojosi realiai neveikusios įmonės, turėjusios sąskaitų ir „Danske Bank“ Estijos filiale bei Lietuvos Ūkio banke.

Švedijos žiniasklaida vasario 20-ąją paskelbė, kad „Swedbank“ galėjo būti įtrauktas į beveik dešimtmetį trukusias pinigų plovimo per „Danske Bank“ Estijoje schemas. Televizija SVT skelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų), ir tai galėjo būti pinigų plovimas – jie keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs