Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tvirtino, RRF lėšas Lietuva gauna ir dėl „Teltonika“ projekto.
-
Žiniasklaida: „Teltonika“ kvarcinio smėlio Anykščiuose nekas, atsisako 460 mln. eurų vertės investicijų
-
Neapsikentė biurokratijos: stabdomos 6 tūkst. darbo vietų žadėjusio „Teltonikos“ aukštųjų technologijų parko statybos
-
„Litgrid“ atsakymas „Teltonikai“: elektros tiekimui kliūčių nėra, realu tą padaryti iki 2027 m.
„Esu buvęs „Teltonika“ gamykloje Molėtuose. Buvau šokiruotas, kad jie ją paleido per septynis mėnesius nuo leidimo iki pirmos linijos paleidimo. Klausiu – kaip taip įmanoma? Sako, Molėtų savivaldybė mums įjungė žalią šviesą visur, kur tik galėjo. Ir yra rezultatas.
Viena iš priežasčių, kodėl Europos sąjunga skolina Lietuvai pinigus iš RRF – tai būten „Teltonikos“ projektas. Ir štai – BAM! Investicijų nebus. Kas kaltas? Dabar prasidės stumdymas vienas nuo kito ir tik vienas faktorius gali pakeisti situaciją – politinė lyderystė, nes tik politikas net galva gali pralaužti biurokratijos sieną. Vis dar turiu vilties“, – rašė A.Romanovskis.
Ekonomistas Marius Dubnikovas stebėjosi, kad „čia apie Lietuvą, kuri ruošiasi augti ir klestėti“.
„Nusvyra rankos. Jei nesugebam sudėti savo „kringelių“ ant dokumentų, kad užkurti ateitį.
Žemės paskirties keitimas – dveji metai. Jūs rimtai? Kelių ir elektros neatvedimas – jūs rimtai? Geriau mokesčius padidinkime vidurinei klasei ir visi užgyvensime, nei įsigykime didelę karvę, kuri pieną duotų“, – piktinosi M.Dubnikovas.
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė 15min atsiųstame komentare teigė, kad „Teltonikos“ projektas yra išskirtinės svarbos ir ilgalaikei Lietuvos makroekonominės raidos perspektyvai.
„Tokio tipo investicijos į pažangias ekonomines veiklas – priešnuodis „vidutiniųjų pajamų spąstų“ grėsmėms“, – teigė ekonomistė.
„Lietuva daugumą žemai kabančių konkurencingumo vaisių jau yra nusiraškiusi, spartus darbo kaštų augimas iš konkurencinės arenos išstums vis daugiau darbui imlių žemesnės pridėtinės vertės veiklų, kurios vis dar sudaro didelę dalį Lietuvos BVP struktūros. Ir jei Lietuvai nepavyks transformuotis į aukštos pridėtinės vertės ir išmanias paslaugas teikiančią ekonomiką, užklimpsime, strigsime ir Lietuvos sėkmės istorijomis pasaulį stebinantis augimas išsikvėps“, – rašė ji.
Anot ekonomistės, tokios investicijos, kaip „Teltonikos“ projektas, šiai BVP struktūros transformacijai be galo svarbios. Tačiau jos ne vien sukurtų Lietuvai aktualioms konkurencingumo grėsmėms atsparią alternatyvą, bet ir padidintų trauką tiesioginėms užsienio investicijoms, keistų eksporto struktūrą ir geografiją. Be to, siųstų tarptautinėms rinkoms eilę itin svarbių reputacinių žinučių apie Lietuvą, kaip saugią vietą tokio masto investicijoms, augantį puslaidinkių pramonės tašką. Keičiantis geoekonominiams galios centrams, šios šakos pasaulinė svarba yra išskirtinė ne tik ekonominiame, bet ir geopolitiniame žemėlapyje.
„Biurokratizmo ir apgailėtinų intrigų pelkėje užklimpo ir strigo 3,5 mlrd. eurų verlo investicijos“ – tokio kalibro žinutės neigiamų pasekmių šleifas gali būti ilgalaikis ir itin kenksmingas investiciniam klimatui. Tad šiandien būtina pamiršti politines trintis ir surėmus pečius daryti viską, kad šis projektas būtų tęsiamas“, – rašė ekonomistė.
„Ir, be abejo, į kalbas apie biurokratinę naštą, tarpinstitucinių intrigų liūnus ir problemas Lietuvoje pažvelgti iš naujo ir imtis radikalių priemonių. Tokiai mažai, atvirai ir daug objektyvių konkurencinių pranašumų neturinčiai ekonomikai – lankstumas ir verslo sąlygos – ne prabanga, o būtinybė judėti į priekį“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Tuo tarpu visuomenininkas Andrius Tapinas „Teltonikos“ vadovo žinią pavadino viena skandalingiausių, kas yra nutikę Lietuvoje.
„6000 darbo vietų su gerais atlyginimais – subinėn. 500 milijonų mokesčių per metus – subinėn. Matyt, ramiajam Arvydui Paukščiui jau trūko kantrybė ir išmušė saugiklius, kad jis nusprendė parašyti apie tai viešai“, – feisbuke rašė A.Tapinas.
Jis ragino naująją valdžią nelaukti, griebti telefonus ir skambinti „Teltonika“ akcininkui A.Paukščiui, kad tokio masto lietuviško verslo investicijos neišeitų iš Lietuvos.
„Čia ne tik skandalas, bet ir labai rimto aiškinimosi aukščiausiu lygiu reikalaujanti situacija – kas kišo pagalius į ratus, kas nesivertė kūliais, kad Lietuva taptų puslaidininkių gamintoja ir žaidėja tarptautinėje šito ateities produkto rinkoje“, – pabrėžė visuomenininkas.
15min primena, kad penktadienį skelbta, jog stabdomos 6 tūkst. darbo vietų žadėjusio „Teltonikos“ aukštųjų technologijų parko statybos.
„Stabdomos (...) aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 metų“, – savo „LinkedIn“ paskyroje penktadienį rašo A.Paukštys.
„Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd. eurų verslo investicijas“, – pabrėžė verslininkas.
Anot jo, statybos stabdomos, nes „nebeliko vilties“ iki 2027 metų užsitikrinti būtiną elektros kiekį, per ilgai užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas į pramoninę.
