Nei pinigų, nei medžiagų
Į 15min kreipęsis vilnietis Artūras pasakojo dar liepos 11 d. sumokėjęs 200 eurų įmonei „Conkreta“ už medienos plokštes, iš kurių būtų pagaminta spinta.
„Man vienas žmogus patarė šitą įmonę, sakė, kad jie parduoda tokias medžiagas. Sakė galintis jų paprašyti, kad atsiųstų man kainas ir mes jau tarpusavyje susitarsime. Jie man viską atsiuntė, viskas buvo tvarkoje, mane medžiagos ir kaina tenkino, susimokėjau. Tada laukiau, kol man paskambins, praneš, ar koks nors žmogus man atveš tas medžiagas, ar kaip bus“, – prisiminė Artūras.
Tačiau tokios informacijos jis sakėsi taip ir nesulaukęs net du mėnesius, todėl rugsėjo 12 d. pats į juos kreipėsi klausdamas, kur yra prekės, už kurias jis susimokėjo.
Kodėl laukė taip ilgai? Vilnietis teigė tiesiog nežinojęs, kiek laiko tokie procesai gali užtrukti.
„Vis tiek gamyba gali užtrukti, gal nebūna taip viskas iš karto“, – spėjo jis.
Tačiau įmonės atstovai jam pareiškė, kad prekės buvo perduotos iškart kitą dieną po mokėjimo. Visgi paslaptis glūdi tame, kad Artūras jų neatsiėmė.
„Aš sakiau: kaip jūs galėjote perduoti? Juk, prieš paduodami prekes kažkokiam žmogui, turite manęs paklausti, ar galima tam asmeniui perduoti, ar aš pats atvažiuosiu pasiimti. Dažnai atsiimant prekes ir pasirašyti reikia.
Bet kažkas iš jų prekes pasiėmė. Tai čia išeina daiktų pasisavinimas, vagystė. O gal jie meluoja? Iš kur aš galiu žinoti? Gal niekas tų medžiagų nepaėmė, gal kažkur jas nukišo ir tiek?“ – piktinosi skaitytojas.
Vyriškis teigė sulaukęs įmonės atstovo patarimo parašyti pretenziją dėl negautų prekių, taip pat minėta, kad galima peržiūrėti vaizdo kamerų medžiagą, jog būtų išsiaiškinta, koks žmogus atsiėmė prekes, o vėliau patarta ir kreiptis į policiją.
Visgi, Artūro teigimu, nei pinigų, nei prekių jis iki šiol negavo, vaizdo medžiagos nematė, o policijos pareigūnai šį ginčą spręsti atsisakė. Pasak vyriškio, pareigūnai, į kuriuos jis kreipėsi, patarė pačiam viską išsiaiškinti su įmone, o jei nepavyksta, kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).
Skundą VVTAT jis jau pateikė, tačiau kol kas atsakymo dar negavo, mat nagrinėjimo procesai – ilgi.
Bet Artūras daugiau laukti nežada ir dėl spintos jau susitarė su kitu meistru, kuris medžiagomis pasirūpins pats, nors prarastų 200 eurų – gaila. Pinigai nedideli, bet, kaip jis sakė, tai „vis tiek yra pinigai“, be to, buvo ir sugaištas laikas.
„Aš nenoriu su šita įmone pyktis, draskytis, bet jeigu ta įmonė įsivaizduoja, kad 200 eurų yra nedidelė suma, kuria galima mėtytis... Bet jie ir grąžinti tų pinigų nenori, o medžiagos man jau irgi nebereikalingos.
Jie iš savo pusės nieko nesprendžia. Bent jau būtų peržiūrėję vaizdo kamerų medžiagą, perdavę ją policijai, kad ji ieškotų to žmogaus pagal valstybinius numerius, gal jį greitai būtų suradę“, – kalbėjo vyras.
Su pareigūnais bendradarbiautų
15min susisiekus su įmonės „Conkreta“ vadovu Jurijumi Žukovskiu, šis pareiškė, kad klientas turi kreiptis į policiją.
„Dar kartą sakau – tegul į policiją kreipiasi, o ne į mus“, – teigė jis.
Pati įmonė į policiją dėl šio atvejo nesikreipė, tačiau, pasak J.Žukovskio, jeigu pareigūnams reikėtų informacijos, jis ją suteiktų, parodytų vaizdo kamerų medžiagas, bendradarbiauti neatsisakytų.
Tačiau greitai pokalbį baigė tokiais žodžiais: „Klausykite, dėl 200 eurų nesukite man galvos. Pats atėjo, pats mums čia viską papasakojo, kaip buvo, ir nori atgauti tuos pinigus. Tegul iš savo darbuotojų išieško tuos pinigus, o ne iš mūsų.“
Vilniuje veikianti „Conkreta“ savo interneto puslapyje prisistato, kaip viena didžiausių statybinių ir baldinių plokščių bei papildomų medžiagų betonavimui tiekėjų Lietuvoje nuo 2006 m. Ji nurodo, kad tiekia Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Čekijos, net Baltarusijos, Rusijos, Kinijos bei kitų šalių gamintojų produkciją.
Puslapyje paminėta, kad, esant poreikiui, įmonė gali pristatyti prekes nuosavu transportu nurodytu adresu, tačiau daugiau informacijos apie pristatymo sąlygas nepavyko rasti.
Teisininkė: pardavėjas privalo turėti įrodymų
VVTAT atstovai 15min patvirtino, kad Artūro prašymas išnagrinėti šią situaciją yra gautas, bet jis – dar vertinimo procese, tad sprendimas nėra priimtas.
Tuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teigė neturintis teisės teikti informacijos apie privačius asmenis, tad patvirtinti, ar toks Artūro skundas buvo gautas, negali.
Tačiau, jei į pareigūnus išties buvo kreiptasi, tikrai gali būti, kad jie atsisakė spręsti šį ginčą. Pasak „Cobalt“ vyresniosios teisininkės Rūtos Andriulevičiūtės, tokių atvejų, kada užsakytos prekės yra atsiimamos kitų asmenų, praktikoje pasitaiko, bet ikiteisminio tyrimo pareigūnai netiria civilinių ginčų, kilusių iš šalių sutartinių santykių.
Kita vertus, jeigu veika turi nusikaltimo požymių, pavyzdžiui, vagystė ar sukčiavimas, ikiteisminis tyrimas gali būti inicijuojamas. Tik tokiu atveju patirta žala turi būti reikšminga, pavojingumas – didelis.
O Artūro patirta 200 eurų žala vertinama kaip nedidelė, todėl pareigūnai galėjo patarti ginčą spręsti kitu keliu.
„Kiekvienu konkrečiu atveju mažareikšmiškumo faktą konstatuoja prokuroras, teisėjas ar teismas, remdamiesi visoje byloje nustatytomis aplinkybėmis“, – paminėjo ji.
Teisininkė atkreipė dėmesį, kad Artūras, kreipdamasis į VVTAT, pasielgė teisingai, mat ginčo, kaip jis nurodė, nepavyko išspręsti geranoriškai. VVTAT nutarimas įsigalioja ir tampa privalomu, jei nė viena ginčo šalis nesikreipia į teismą. O jeigu į teismą kreipiamasi, VVTAT nutarimas laikomas neįsigaliojusiu.
Teisme pirkėjas gali pareikšti ieškinį pardavėjui, reikalaudamas perduoti medžiagas, už kurias buvo atsiskaityta, arba grąžinti už medžiagas sumokėtą sumą bei sumokėti palūkanas. Tuo metu pardavėjas, gindamasis nuo pareikštų kaltinimų, turi pateikti įrodymus, kad pareigą perduoti prekes įvykdė tinkamai.
Įvertinusi Artūro pasakojimą teisininkė pabrėžė, kad, kadangi pirkėjas iš savo pusės įvykdė pareigą atsiskaitydamas už perkamas prekes, pardavėjas turėjo įvykdyti ir savąją – perduoti medžiagas pirkėjui. Be to, kadangi prekes norėjo įsigyti fizinis asmuo, tokia pirkimo-pardavimo sutartis traktuojama kaip vartojimo sutartis ir vartotojo teisės galėtų būti ginamos kaip silpnesniosios sutarties šalies.
Terminas ir kurioje vietoje prekės turėtų būti perduodamos pirkėjui, pasak teisininkės, gali būti nurodomas pirkimo-pardavimo taisyklėse arba pardavėjų interneto svetainėse. Jeigu konkreti vieta nėra nurodoma arba yra neaiški, laikoma, kad prekės perduodamos pardavėjo verslo vietoje.
„Jeigu pirkimo-pardavimo taisyklių ar sąlygų pardavėjas viešai nepateikia ir nėra konkrečių rašytinių įrodymų, patvirtinančių prekių perdavimą, ginčo atveju prekių perdavimo (atsiėmimo) įrodinėjimas gali būti apsunkintas“, – 15min komentavo R.Andriulevičiūtė.
Teisininkė paminėjo, kad prieš perduodamas prekes pardavėjas turi įsitikinti, jog jos atiduodamos pirkėjui arba jo nurodytam asmeniui. Vadinasi, atvykusiojo atsiimti prekes turi būti prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą) arba prekių užsakymo metu suteiktą identifikacinį numerį.
Be to, pagal įstatymą, pareiga įrodyti, kad prekės buvo perduotos, tenka būtent pardavėjui. Jis privalo turėti prekių perdavimo įrodymų.
Tai gali būti prekes atsiimančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nustatymas, pasirašytas prekių perdavimo-priėmimo aktas ar kitas tai patvirtinantis dokumentas, o jei prekes atsiima ne pats pirkėjas, gali būti reikalaujama pateikti įgaliojimą.
Šie įrodymai leistų pagrįsti, kad pardavėjas prekes perdavė tinkamai, bet, jei tokių įrodymų nėra, gali būti peržiūrimi vaizdo kamerų įrašai.
„Nors teisės aktuose nėra numatytos pareigos pardavėjui tokius įrašus pateikti, kol nėra gautas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo nurodymas, galima susitarti su pardavėju dėl tokių įrašų peržiūros jo patalpose“, – teigė R.Andriulevičiūtė.
