Ministras teigė, kad pašto siuntų krizę lėmė išaugę srautai ir panašiu metu paleista naujoji automatizavimo sistema.
„Nereikia slėpti – nusiskundimų dėl Lietuvos pašto paslaugų yra daug. Mūsų įmonė susiduria ir su reputaciniais iššūkiais. Sutrikimus lėmė ir subjektyvios ir objektyvios aplinkybės. Siuntų srautai šių metų kovo mėnesį, lyginant su 2020 m. srautu kovo mėnesį, pakilo 2,5 karto. Mūsų paštas prie automatizuotos paskirstymo sistemos perėjo paskutinis Europoje, bet be tos sistemos, kaip matysime liepos mėnesį, būtume patekę į krizinę situaciją“, – sakė ministras.
Lietuvos paštas kovo mėnesį atidarė 24 mln. eurų kainavusį Vilniaus logistikos centrą. Įmonės vadovai, komentuodami vėluojančius laiškus ir siuntas, kaip priežastį nurodė būtent sutrikusią šio centro veiklą.
Nuo šių metų liepos 1 d. siuntoms iš trečiųjų šalių nebebus taikoma mokestinė lengvata. „Kitaip sakant, iki šiol tų siuntų, kurių vertė buvo iki 22 eurų, nereikėdavo išmuitinti, o nuo liepos 1 d. tai padaryti reikės. Rankiniu būdu tokių srautų, iki 10 tūkstančių per parą, aptarnauti nepavyks“, – teigė ministras.
M.Skuodis teigė, kad žvelgiant į situaciją pašte, jis mato įmonės vadovų ir personalo pastangas. Jo teigimu, šiandien siuntų pristatymo situacija yra stabilizuota.
Ministras pridūrė, kad šiuo metu vienas svarbiausių bendrovės tikslų yra komunikacija su suinteresuotomis pusėmis.
Jis taip pat nurodė tolesnius Lietuvos pašto tikslus. „Vienas iš tikslų yra rinkos dalies paslaugų didinimas. Tai tikrai svarbu, nes klientas yra visuomet teisus. Reikės daug darbo su klientais gerinant paslaugų kokybę. Kadangi tai valstybinė įmonė, kaip akcininkui, mums labai svarbus ir įmonės finansinis tvarumas. Trečia – reputacija. Negalima pamiršti universalios pašto paslaugos, t. y. užtikrinti paslaugas visoje Lietuvoje. Tai turėtų būti prioritetinė sritis“, – sakė jis.
Liepos mėnesį kritę pašto srautai neatsigaus mažiausiai iki gruodžio
Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė komitete pristatė praėjusių metų Lietuvos pašto rezultatus.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, pašto paslaugų rinka pernai augo 12 proc., o Lietuvos pašto dalis šiame segmente augo 9 proc. „Reikia atkreipti dėmesį, kad rinka nėra homogeniška. Pašto paslaugos, lyginant su 2019 m., traukėsi 10 proc. Tradicinės komercinės paslaugos liko tame pačiame lygyje, kurjerių ir paštomatų paslauga itin augo, net 145 proc.”, – sakė vadovė.
Lietuvos paštas užima 36 proc. pašto paslaugų rinkos. Universaliųjų paslaugų srityje Lietuvos paštas yra vienintelis paslaugų tiekėjas, o kitose srityse konkuruoja su siuntų bendrovėmis.
A.Sungailienės teigimu, siunčiamų laiškų apimtys traukiasi kasmet. Dar 2016 m. buvo pristatoma 36 mln. laiškų, kai 2020 – jau tik 24 mln. laiškų. Tiesa, siunčiamų daiktų kiekis per tą patį laikotarpį paaugo nuo 16 iki 24 mln.
Lietuvos pašto prognozėmis, dėl nuo šių metų liepos panaikintos lengvatos siuntiniams iš trečiųjų šalių, rinka matys reikšmingą pokytį. Prognozuojama, kad per Lietuvos paštą siunčiamų siuntų apimtys mažesnės nei 2020 m. išliks mažiausiai iki gruodžio.
Parlamentarams naujoje pašto sistemoje trūksta „žmogiškojo veiksnio“
Lietuvos pašto atstovai posėdyje pabrėžė, kad spartesniam pristatymui iššūkių kelia ir netinkamai adresuotos siuntos – net apie 30 proc. gaunamų siuntų yra adresuojamos neteisingai. Tokių adresų įrenginiai negali nuskaityti, todėl siuntos atidedamos ir vėliau išskirstomos rankiniu būdu. Taigi siuntos kelionė užtrunka.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad tokie teiginiai jam atrodo kaip pilnos atsakomybės perkėlimas vartotojams. „Anksčiau galiojusi sistema buvo gerokai tolerantiškesnė žmogaus klaidai – parašius laišką Kazlauskui į Vieviržėnus, paštininkas nesunkiai jį pristatydavo, nes visi žinodavo, kam ji skirta. Dabar siuntos guli dvi savaites, nes automatinė adresų sistema nerado tikslaus adreso“, – sakė G.Paluckas.
Jis teigė, kad šį klausimą reikės išspręsti ir adaptuoti žmogiškiesiems poreikiams, kadangi gyventojai, rašydami adresus, klaidas darys ir toliau.
Jam antrino ir komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius, kuris teigė, kad nauja tvarka daliai gyventojų, pripratusiems prie pašto, kaip papildomą socialinę funkciją atliekančios įstaigos vaidmens, gali būti mažiau priimtina.
Lietuvos pašto vadovė teigė, kad įstaiga paskirsto visus laiškus, tačiau neteisingai adresus nurodę gyventojai turės savo siuntų laukti ilgiau.
„Tai, ko neapdoroja sistema, mes nukreipsime į rankinį skirstymą tol, kol mūsų gyventojai ir verslai prisitaikys. Kaip rodo kitų šalių patirtis, iš tiesų gyventojai ir verslai prisitaiko. Jie supranta, kad neužrašius adreso siunta nenukeliaus. Per laiką mes priprasime. Tačiau noriu pabrėžti, kad paralelinio skirstymo variantas išlieka, bet šios siuntos negalės keliauti tokiu pačiu greičiu“, – sakė A.Sungailienė.
