Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A.Latakas ketvirtadienį paskelbė 2022-ųjų rezultatus. Praėjusiais metais, kurie buvo pažymėti sankcijų, karo Ukrainoje, buvo perkrauta 36,1 mln. tonų krovinių. Palyginimui, 2021-aisiais – 45,6 mln. tonų, 2020-aisiais - 47,8 mln. t.
A.Latakas ne kartą yra sakęs, kad nors rezultatas yra 21 proc. mažesnis nei pasiektas užpernai, kritimas buvo mažesnis nei prognozuota karo pradžioje. Tada modeliuota, kad nustojus krauti baltarusiškas trąšas Klaipėdos uoste sumažės 35 proc.
Rezultatus Klaipėdos uoste padėjo išlaikyti auganti konteinerių krova: Lietuvos uostamiestis tapo didžiausiu konteinerių krovos uostu rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Praėjusiais metais pavyko perkrauti per 1 mln. TEU (sąlyginis konteinerių matavimo vienetas) konteinerių. Šiuo metu Klaipėdos uostas dirba su 17 konteinerinių linijų.
Uoste augo ir naftos produktų krova. Tačiau mažėjo trąšų (beveik 77 proc.), ro-ro, t.y. krovinių ratinėse transporto priemonėse (17 proc.), grūdų (5 proc.). Į uostą įplaukė 5607 laivai – beveik tūkstančiu mažiau.
Į Klaipėdą atplaukė 337 tūkst. keleivių, 47 tūkst. jų atkeliavo kruiziniais laivais.
Skaičiuojama, kad Klaipėdos uostas per praėjusius metus sugeneravo 60 mln. eurų pajamų. Apie 70 proc. pelno bus paskirstyta dividendams. Apie gautą pelną uosto direkcija skelbs vėliau.
