Testuotis savo lėšomis privalės ir tie darbuotojai, kurie pagal visą vakcinacijos schemą pasiskiepijo daugiau nei prieš 7 mėnesius. Tuo atveju, jei jie pasiskiepys stiprinančiąja vakcinos doze, testuotis nereikės.
Išsitirti reikės ir daugiau nei prieš 7 mėnesius koronavirusu persirgusiems darbuotojams, kai liga buvo patvirtinta PGR tyrimu ar greituoju antigeno testu. Jei atlikus pusiau kiekybinį ar serologinį tyrimą gaunamas teigiamas rezultatas, galima nesitestuoti dar papildomas 60 dienų.
Nuo gruodžio 1 d. periodinis profilaktinis testavimas dėl COVID-19 nebus kompensuojamas valstybės lėšomis ir bus apmokamas darbuotojo lėšomis įvairių sričių darbuotojams – nuo vaistininkų, švietimo darbuotojų iki vilkikų vairuotojų ir kasininkų.
Kokių sričių atstovai privalės periodiškai testuotis:
- asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
- socialinės paslaugos ir veikla;
- švietimo paslaugos ir veikla;
- vaistinių darbuotojų veikla;
- krovinių tarptautinio vežimo veikla;
- viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
- laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
- viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla;
- mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų darbas;
- viešojo administravimo subjektų veikla;
- profesinė karo tarnyba;
- veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);
- gamybos įmonių darbuotojų veikla.
Testuotis privaloma kas 7–10 dienų, atliekant PGR tyrimą arba greitąjį antigeno testą.
Nuo trečiadienio darbuotojai taip pat negalės testuotis mobiliuosiuose punktuose, išskyrus nėščias darbuotojas ir turinčius kontraindikacijų vakcinoms nuo COVID-19 asmenis, taip pat tuos, kurių skiepijimas nuo koronaviruso dėl taikomų gydytojo sprendimų atidedamas nustatytą laikotarpį.
Visi kiti turės testuotis privačiose laboratorijose. Šiuo metu antigeno testo kaina siekia apie 20–30 eurų, o PGR testo – apie 70 eurų.
Siūlymas sulaukė G.Nausėdos veto
Šis siūlymas visuomenėje sulaukė daug diskusijų, o Seimo priimtas pataisas vetavo prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas tikino, kad reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.
„Neapsigaukime ieškodami lengvų, bet nepagrįstų sprendimų. Venkime visuomenę skaldančių, pasitikėjimą valstybe mažinančių praktikų“, – tuo metu ragino G.Nausėda.
Visgi, susitelkus valdantiesiems, prezidento veto atmesti pavyko.
Darbuotojų atstovų kritika
Svarstant atsisakyti testų kompensavimo, darbuotojų atstovai tvirtino, kad tai formuotų pavojingą precedentą, nes saugią darbo aplinką turi užtikrinti darbdaviai.
„Mūsų nuomone, dabartinė tvarka dėl privalomo sveikatos tikrinimo turėtų būti ir toliau naudojama. Darbdavys yra atsakingas už sveikatos tikrinimo organizavimą ir apmokėjimą, o darbuotojas turi tikrintis sveikatą, kai darbdavys jam tai nurodo“, – anksčiau 15min sakė I.Ruginienė.
O Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tvirtino, kad pati testavimo sistema yra ydinga. Jo teigimu, šiuo metu susidariusi paradoksali situacija, kai valstybė gyventojams taiko aukštus reikalavimus, o darbo vietoje „yra kažkoks keistas testavimo mechanizmas“.
„Testavimas jau dabar nebėra efektyvi pandemijos valdymo forma, ji galėjo būti efektyvi, kai dar nebuvo vakcinų“, – anksčiau komentavo A.Romanovskis.
Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau skaičiavo, kad jei apmokėjimo tvarka dėl privalomo darbuotojų testavimo nesikeistų, tam prireiktų apie 19 mln. eurų.