Kaip pastebi V. Meidutė, studijų ir tyrimų dėl trumpesnės darbo sienos atlikta dar nepakankamai daug, bet jau aišku, kad trumpesnė darbo diena duoda našesnį ir efektyvesnį rezultatą: „Dažniausiai tie žmonės savo papildomą laiką skiria pasivaikščiojimams, sportui, judėjimui, pomėgiams, vaikams. O įmonei tai atsiperka, nes darbuotojai mažiau serga, yra laimingesni, ramesni, jaučia mažiau streso.“
R.Lazutka sako abejojantis, kad tai bus greitai, nes mūsų šalyje kitos tradicijos ir kitas požiūris.
Toks streso mažinimas, kalba V. Meidutė, iš tikrųjų atsiperka ir netgi duoda daugiau pelno pačiai įmonei – darbuotojai sako, kad jų savijauta, sveikata ir pasitenkinimas gyvenimu pagerėjo, todėl jie mieliau eina į darbą.
Paklaustas, ar tokia praktika įmanoma ir Lietuvoje, R. Lazutka sako abejojantis, kad tai bus greitai, nes mūsų šalyje kitos tradicijos ir kitas požiūris: „Matyt, pagrindinis argumentas tas, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, labai mažai paplitęs ne visos darbo dienos arba savaitės darbas. Lietuvoje labai retai žmonės dirba ne visą darbo dieną arba savaitę, nors kitose šalyse tai paplitę, ypač tarp jaunimo, moterų ir apskritai tų žmonių, kurie turi tam tikrų kitų interesų, pareigų šeimose.“
Kita priežastis, pabrėžia R. Lazutka, yra mažas uždarbis, dėl ko mūsų žmonės laisvalaikį dažnai praleidžia papildomai dirbdami, o ne ilsėdamiesi. „Tyrimai parodė, kad žmonės laisvu laiku pailsi, pasirengia darbui, mokosi ir tada našiau dirba. O jei žmogus mažiau laiko praleis darbe, bet laisvą laiką skirs papildomam uždarbiui ar, pavyzdžiui, taupydamas važiuos į Lenkiją apsipirkti, tai jis grįš į darbą dar labiau pavargęs ir per tas šešias valandas nepadarys daugiau arba tiek pat, kaip per aštuonias“, – mano socialinių mokslų daktaras.
Antra, pastebi R. Lazutka, svarbus ir darbdavių požiūris: „Kodėl dabar nenoriai leidžiama dirbi ne visą darbo dieną arba savaitę? Matyt, galvojama – kam turėti du darbuotojus vienoje darbo vietoje, kai paprasčiau vadovauti vienam. Taigi turėtų keistis darbdavių, personalo vadybininkų požiūris ir pačių žmonių materialinė padėtis. Švedijoje nėra taip svarbu bėgti kur nors papildomai užsidirbti.“
Pašnekovo nuomone, be konkretesnių tyrimų, ar šešių valandų darbo diena yra gera praktika, teigti sunku, bet ilgesnis darbo laikas automatiškai negarantuoja, kad bus daugiau padaryta. „Ypač šiais laikais, kai reikia kūrybiškumo, gero nusiteikimo, suprantama, kad žmonių pasitenkinimas darbu ir mažesnis nuovargis lemia geresnius rezultatus. Matyt, kad ateis tos idėjos ir pas mus“, – svarsto R. Lazutka.